Naujienos

Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno truks vos 38 minutes, Varšuvą, Rygą ir Taliną traukiniu pasieksime greičiau nei lėktuvu, o Vilniaus oro uostas bus lengvai pasiekiamas Lenkijos ir Latvijos gyventojams. Tai tik kelios pagrindinės naudos gyventojams ir verslui, įrengus projekto „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius jungtis, aptartos nuotoliniame susitikime „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ su Vilniaus regiono atstovais.

Naujos darbo vietos, geresnis susisiekimas su kaimynine Lenkija bei postūmis vietiniam ir išvykstamajam turizmui – tai tik keletas „Rail Balticos“ naudų, kurios buvo aptartos nuotoliniame susitikime su Marijampolės regiono savivaldybių atstovais. Diskusiją, kuri yra renginių ciklo „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ dalis, inicijavo Susisiekimo ministerija kartu su „LTG Infra“.

Europos Sąjungoje (ES) transportas į aplinką išmeta apie 1/3 visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mažiausia – tik 0,5% – anglies dvideginio išskiriantis transportas – geležinkelių transportas. Siekiant efektyvaus ir darnaus europiečių bei prekių judėjimo, numatyta, kad geležinkelių transportas turėtų tapti tvariausia priemone sujungti Europą. Statomas geležinkelis „Rail Baltica“ – taip pat prisidės mažindamas taršą Senajame žemyne.

Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Kėdainių ir Jonavos rajonų savivaldybės bei verslo bendruomenė diskutavo apie europinio standarto geležinkelio linijos tiesimo planus nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos, taip pat apie „Rail Balticos“ įtaką regiono plėtrai ir investicijoms. Šie infrastruktūros vystymo planai šiandien aptarti Susisiekimo ministerijos ir „LTG Infra“ iniciatyva organizuotame nuotoliniame renginyje.

Keturiose šalyse – Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – statomas beveik 1.200 km „Rail Baltica“ geležinkelis taps reikšmingu infrastruktūros objektu visai Europai. Jis sujungs ir šiaurės bei pietų, ir rytų bei vakarų šalis, pagerins keleivių ir krovinių gabenimą. Su Karoliu Sankovski, už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos AB „LTG Infra“ generaliniu direktoriumi, kalbamės apie šio geležinkelio tarptautinę reikšmę ir naudą, finansavimą, bendradarbiavimą su jį statančiomis šalimis ir ten dirbančiais kolegomis.

Susisiekimo ministerijos kvietimu „Rail Balticos“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovai penktadienį nuotoliniu būdu aptarė projekto pažangą ir planus Kaune. Su Kauno miesto ir rajono vicemerais, Seimo nariais diskutuota, kokią naudą „Rail Baltica“ teiks regiono gyventojams ir verslui, savivaldybės pakviestos aktyviai išsakyti savo lūkesčius bei rūpimus klausimus dėl tolesnių projekto sprendinių.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis inicijuoja diskusijas apie „Rail Balticos“ europinio geležinkelio jungtį su Vilniaus ir Kauno miestais. Galimybės „Rail Balticos“ geležinkeliu sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus aptartos ministro susitikime su abiejų miestų ir Kauno rajono merais, Lietuvos geležinkelių ir oro uostų atstovais.

Europos Sąjungoje transportas į aplinką išmeta apie trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų Bendrijoje. Iš visų transporto rūšių traukiniai mažiausiai išskiria anglies dvideginio. Siekiant efektyvaus ir darnaus europiečių bei prekių judėjimo tarp valstybių, numatyta, kad geležinkeliai turėtų tapti tvariausia priemone sujungti Europą greitaisiais traukiniais.

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) paskelbė sostinės geležinkelio stoties bei ją supančio rajono architektūros konkursą, kviesdami siūlyti vizijas, kurias įgyvendinus šis transporto mazgas taps itin moderniu traukos centru, o ateityje keliaujantiems „Rail Baltica“ geležinkelio linijomis – moderniausiais miesto vartais Baltijos šalyse.

Už „Rail Baltica“ atkarpos Kaunas – Ramygala detalųjį techninį projektavimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM š. m. kovo 23 d. visuomenei pristatys rekomenduojamus projektinius pasiūlymus Panevėžio rajone esančioje atkarpoje Šėta – Ramygala.

Didžiausiu infrastruktūros projektu vadinamas „Rail Baltica“ projektas finišo tiesiąją pasieks po kelerių metų – 2026 -aisiais. Tačiau jau dabar vietovėse, pro kurias eis naujoji „Rail Baltica“ vėžė, jaučiamas sujudimas. Vilniaus, Kauno, Panevėžio regionuose dirbantys nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, jog šis projektas išaugins kai kurių sklypų ir net butų kainas, taip pat gali turėti įtakos ir turizmo sektoriaus plėtrai.

.

Ilgiausio šalyje geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas. Taip nusprendė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinanti bendrovė „LTG Infra“.

Kaune ties Ugniakuro gatve baigti požeminio tunelio pėstiesiems po geležinkeliu įrengimo darbai.

Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) vadovas Giedrius Valuckas įsitikinęs, kad „Rail Baltica“ projektas suveiks kaip didelė paskata į Lietuvą privilioti dar daugiau investicijų, plėtoti veiklą Laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) bei vystyti pridėtinę vertę kuriančią perdirbimo pramonę.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį nuotoliniu būdu su Portugalijos transporto ir būsto ministru Pedro Nuno Santosu diskutavo Lietuvai itin svarbiais infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ finansavimo ir Mobilumo paketo klausimais. Susitikime taip pat aptarti Portugalijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai.

Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ paskelbė konkursą ilgiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Nerį statybų priežiūros darbams. Jo metu bus išrinkta bendrovė, kuri atliks statybų techninę priežiūrą ir teiks Inžinieriaus paslaugas.

Tikrai ne kiekvienas kaunietis pagalvoja, kokią įtaką Kaunui, o ir visai Lietuvai padarė XIX a. antroje pusėje nutiestas geležinkelis. Juk būtent jo dėka Vilnius ir Kaunas tapo didmiesčiais, nes tik įrengus geležinkelį šiuose miestuose pradėjo sparčiai vystytis pramonė, o dėl atsiradusio didelio darbuotojų poreikio miestai pradėjo sparčiai augti.

Europos geležinkeliai yra vieni saugiausių pasaulyje, o palyginti su kitomis transporto rūšimis, mirtingumo rizika keliaujant traukiniais yra viena žemiausių.

Beveik visose ES šalyse geležinkelio tinklą sudaro standartinė geležinkelio vėžė, kurios plotis 1435 mm. Tačiau keliose ES šalyse jų plotis skiriasi.

Tvarus ir saugus transportas yra nepaprastai svarbus siekiant įgyvendinti ambicingus klimato tikslus, o geležinkelis yra viena iš transporto rūšių, atitinkantis abu kriterijus.

Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pradėjo II-ą konkurso etapą, kurio metu bus atrinktas geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos rangovas. Tai bus ilgiausias, daugiau kaip 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltų Baltijos valstybėse.

Užbaigus visas procedūras „LTG Infra“ tapo teisėta visuomenės poreikiams paimtos žemės būsimajame „Rail Baltica“ geležinkelio ruože nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos valdytoja. Registrų centre įregistravus 60 valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise sutarčių, „LTG Infra“ įgijo teisę vykdyti statytojo funkcijas šiame ruože. Žemės sklypai perduodami patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartis.

Dar šiemet kauniečiai ir miesto svečiai Kauno marių pakrantę romantiškam pasivaikščiojimui galės pasiekti nauju patogiu keliu – tuneliu po geležinkeliu iš Ugniakuro gatvės. Atliekant tunelio statybos baigiamuosius darbus, nuo lapkričio 1-osios daugiau nei dviem mėnesiams uždaromas Kauno geležinkelio mazgo ruožas Palemonas-Rokai.

Artėjant metų pabaigai didžiausio Baltijos šalių istorijoje geležinkelio infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ partneriai Latvijoje bei Estijoje apsisprendė ir paskyrė europinės vėžės geležinkelio valdytojus savo šalyse. Latvijoje už „Rail Baltica“ infrastruktūrą bus atsakinga SIA „Eiropas Dzelzcela linijas“, o Estijoje – OU „Rail Baltic Estonia“.

Gruodžio 7 dieną Europos inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (INEA) ir „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą koordinuojanti bendra Baltijos valstybių bendrovė „RB Rail AS“ pasirašė dvi ES paramos sutartis, pagal kurias tolesniam projekto vystymui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus skirta 214,3 mln. eurų, iš kurių ES skiria 182,1 mln. eurų. Lietuvoje pagal šį sutarčių paketą bus atlikta veiklų už 34,5 mln. eurų, iš kurių 29,3 mln. eurų bus skirta iš ES fondų. Lietuvoje šios lėšos bus panaudotos papildančių „Rail Baltica“ geležinkelio ruožų teritorijų planavimui bei geležinkelio statybai nuo Kauno link Jonavos.

Nuo 1990-ųjų Europos infrastruktūra buvo kuriama išskirtinai civiliniais tikslais, tačiau pastaraisiais metais kariniai veiksniai įgijo lemiamos reikšmės, galintys užpildyti dvejopo naudojimo infrastruktūros projektų finansavimo spragas.

Visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad net 60 proc. Lietuvos gyventojų yra susipažinę su projektu „Rail Baltica“ ir net 50 proc. mano, kad baigus tiesti europinio standarto geležinkelį turės iš jo asmeninės naudos. „LTG Infra“ užsakymu atliktu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo ir reikalingumo Lietuvai. Pernai šio strateginio geležinkelio projekto žinomumas siekė 56 proc., o 2018-aisiais – 58 proc.

Tiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ numatoma pastatyti keturias karinės technikos logistikos aikšteles, kad dažnai Lietuvoje pratybose dalyvaujantys NATO daliniai galėtų lengvai atvykti su sunkiąja karine technika.

Šiuo metu geležinkelio maršrutas tarp Vilniaus ir Kauno yra populiariausias Lietuvoje, kuriuo pervežamas beveik 1 mln. keleivių. Užbaigus įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ kelionė tarp didmiesčių sutrumpės dvigubai, tad tai bus greičiausias susisiekimo būdas šių miestų gyventojams ir jų svečiams.

AB „LTG Infra“ pasamdyta UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GMbH specialistų komanda tolimesniam vystymui atrinko keturias galimas „Rail Baltica“ geležinkelio trasų alternatyvas nuo Vilniaus iki Kauno, iš kurių kitąmet bus pasirinktas viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius bei sukelianti mažiausias pasekmes aplinkai.

.

„Rail Baltica“ geležinkelio ruože Kaunas-Palemonas baigti pagrindiniai projekto darbai – paklojus paskutinius europinio standarto bėgius, Kauno intermodalinis terminalas tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių tinklu.

Su oficialiu vizitu Lietuvoje viešintis Lenkijos Infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk savo viešnagę mūsų šalyje pradėjo išbandydamas Lenkiją su Lietuvą jungiantį geležinkelį – Kauną jis pasiekė važiuodamas traukiniu nuo Mockavos. Kelionės metu kartu su Lietuvos Susisiekimo ministru Jaroslav Narkevič, AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vadovais bei kitais lydinčiais asmenimis jis aptarė svarbiausias geležinkelio „Rail Baltica“ statybos aktualijas bei kitus šalių bendradarbiavimo susisiekimo srityje klausimus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, „LTG Infra“ ir paslaugų teikėjas Ispanijos įmonė „Ardanuy Ingenieria S.A.“ pasirašė sutartį dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo. Sutarties vertė – 1,065 mln. eurų (be PVM). Planuojama, kad parengtas planas bus patvirtintas 2022 m. rugsėjį, o projektavimo ir statybos darbai užbaigti iki 2026 m. pabaigos.

Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič kreipėsi į Latvijos ir Estijos kolegas, ragindamas pristatyti konkrečius planus dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo modelio pakeitimo bei dėl infrastruktūros valdymo Latvijoje ir Estijoje. Ministro teigimu, yra būtina užtikrinti aiškumą, kad planuojami pokyčiai kaimyninėse šalyse neigiamai neatsilieptų viso projekto įgyvendinimui ir statybų grafikui.

Vilniaus lokomotyvų remontų depas ir „LTG Cargo“ pagamino, o „LTG Infra“ išbandė plačiajai 1520 mm geležinkelio vėžei skirtą bandomąjį vagoną, kuriuo ateityje numatoma vežti vilkikų puspriekabes – taip pratęsiant iš Vakarų Europos iki Kauno krovinių gabenimo maršrutus Rytų kryptimi.

„LTG Infra“ pasirašė dvi sutartis su Jungtinės veiklos pagrindu veikiančiomis VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, UAB „Statybų archeologija“ ir UAB „Kultūros vertybių paieška“ dėl papildomų detaliųjų archeologinių tyrimų būsimoje „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos. Archeologai darbuosis žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu identifikuotose archeologinėse vietovėse.

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ (LTG INFRA) paskelbė konkursą, pagal kurį už daugiau kaip 35 mln. eurų bus statomi vietinės reikšmės ir privažiavimo keliai prie „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kaunas-Panevėžys.

Po karantino atnaujintas geležinkelio maršrutas Kaunas-Balstogė vilioja net penkiomis galimybėmis smagiai praleisti dieną o gal net visą savaitgalį tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Kazlų Rūda, Marijampolė, Suvalkai, Augustavas ir pati Balstogė – ten tikrai yra ką veikti.

Jau šiandien važiuodami traukiniu tarp Lenkijos ir Lietuvos sutiksite ne vieną angliškai, vokiškai, prancūziškai ar kita kalba kalbantį europietį, keliaujantį palei Baltijos jūrą. Nors kelionę traukiniu šiuo maršrutu kol kas pasirenka tik atkakliausi ir labiausiai neskubantys turistai, jau netrukus nauju greitųjų traukinių geležinkeliu „Rail Baltica“ bus galima labai patogiai aplankyti Baltijos šalis ar įveikti didelę dalį kelio išsiruošus aplink Baltijos jūrą.

Vilniuje LR Susisiekimo ministerijos kvietimu susitikti su „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovais susirinko merai, kurių savivaldybėse bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis. Susitikime buvo papasakota apie projekto progresą bei naudas, tačiau svarbiausia buvo išgirsti merų lūkesčius ir padiskutuoti jiems aktualiais „Rail Balticos“ klausimais.

Pradėtas naujų, „Rail Baltica“ geležinkeliui aptarnauti skirtų, depų vystymo teritorijų planavimas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) ir paslaugų teikėjas UAB „Atamis“ pasirašė sutartį, pagal kurią bus nustatyti optimalūs projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros sprendiniai ir tam reikalingos teritorijos. Sutarties vertė – beveik 314 tūkst. eurų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) ir jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GmbH pasirašė sutartį, pagal kurią per 24 mėnesius bus nustatyta optimali projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo trasa, numatytos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos ir sudarytos sąlygos šios infrastruktūros darniai plėtrai. Sutarties vertė – 1,66 mln. eurų.

Europos Komisija (EK) baigė vertinti paraiškas pagal Europos Infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse ir Lenkijoje skyrė ženklų papildomą finansavimą – virš 606 mln. eurų. Lietuvoje skirtas finansavimas bus panaudotas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpos nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos sienos studijų ir planų rengimui bei infrastruktūros darbams.

Įvertinus COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti, kad turi puikų gelbėjimosi ratą – „Rail Baltica“ projektą, kuris netrukus vien į Lietuvos ekonomikos kraujotakos sistemą turėtų „įpilti“ apie pusę milijardo eurų.

Tuo metu, kai visos Europos valstybių vadovai sprendžia dilemas, kaip išjudinti finansinius srautus gelbėjant šalių ekonomikas nuo dėl COVID-19 paskelbto karantino pasekmių ir svarsto, kokiais būdais į ekonomiką įlieti daugiau lėšų, „Rail Baltica“ projekte, kuris generuoja trijų Baltijos valstybių masteliais milžiniškas lėšas, ieškoma naujų valdymo formų bei atliekamos papildomos analizės.

Už projekto „Rail Baltica“ geležinkelio Lietuvos teritorijoje statybas atsakinga „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ skelbia rangos darbų konkursus, kuriuos laimėję rangovai įrengs geležinkelio kelią su inžineriniais statiniais nuo Kauno iki Panevėžio bei ilgiausią Baltijos šalyse geležinkelio tiltą per Nerį prie Jonavos.

Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazge panaikinta dar viena pervaža, o vietoje jos atidaromas naujas tunelis.

Įrengiant „Rail Baltica“ geležinkelį Kauno geležinkelio mazge šiuo metu tvarkoma dar sovietmečiu naftos produktais užteršta teritorija prie Palemono gatvės. Iš viso bus iškasta, išvežta ir utilizuota apie 20 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto, o šiuo metu atlikta beveik pusė šių darbų.

Šių metų birželio 11 dieną „Lietuvos geležinkeliai“ mini dvyliktąją Tarptautinę saugaus elgesio pervažose dieną. Ta proga kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais organizuojama eismo dalyvių informavimo kampanija, kurios tikslas – priminti apie saugaus elgesio taisykles geležinkelio pervažose.

Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, Kauno geležinkelio mazgo rangovai susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis. Atliekant žemė kasimo darbus ties Palemonu aptiktas sovietmečio palikimas – didelis užteršto grunto kiekis naftos produktais.

Gegužės 14 dieną Šeštokus (Lazdijų raj.) pasiekė krovininis traukinys su 22 vilkikų puspriekabėmis iš Vokietijos miesto Kaldenkircheno, o po kurio laiko su 23 puspriekabėmis išvyko atgal – tai buvo bandomasis reisas ateityje tarp Kauno intermodalinio terminalo (KIT) ir Vakarų Europos kursuosiančių reguliarių traukinių maršrutų, pervešiančių vilkikų puspriekabes.

Planuojama, kad 2021-ųjų pradžioje pirmasis krovininis traukinys su europinės geležinkelio vėžės riedmenimis pasieks Kauno intermodalinį terminalą. Nors Kauno geležinkelio mazgo pritaikymo „Rail Baltica“ reikmėms statybos darbus lydi netikėti trikdžiai, statybos darbų rangovas Leonhard Weiss OÜ teigia, jog darbai bus užbaigti laiku.

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pervedė 1,039 mln. eurų avansą „Rail Baltica“ įgyvendinimą koordinuojančiai bendrai Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonei „RB Rail AS“ pagal „Rail Baltica“ projekto valdymo paslaugų pirkimo sutartį, taip užtikrindama šios bendrovės finansavimą.

Projekto „Rail Baltica“ rangos darbams intensyviai vykstant Lenkijoje ir Lietuvoje, abiejų šalių nacionaliniai geležinkelių infrastruktūros valdytojai gilina bendradarbiavimą ir jau dabar ieško naujų galimybių, kaip galima būtų plėtoti keleivių ir krovinių pervežimą geležinkeliu.

2020 m. vaizdo įrašai

2020 m. kovo mėn. darytos nuotraukos. Nuotraukų autorius V. Ruzas

„Lietuvos geležinkelių" grupei priklausanti krovinių vežimo bendrovė „LG Cargo“ šalies pramonės, paslaugų ir prekybos sektoriams, šiuo metu susiduriantiems su tarptautinio transporto ir logistikos iššūkiais, siūlo patikimą ir stabilų krovinių pervežimą geležinkeliu.

Rengiantis „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Panevėžio statybos darbų konkursams, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ konsultuosis su rinkos dalyviais. Tikimasi, kad konsultacijos padės geriau pasiruošti konkursui ir parengti kuo aiškesnes bei tikslesnes konkurso sąlygas, kad potencialūs dalyviai galėtų pasiūlyti paslaugas, kurios būtų atliktos pagal numatytus terminus ir biudžetą.

Projektas “Rail Baltica” įgyvendinamas pagal griežtą grafiką ir numatytą biudžetą: ruože Palemonas-Kaunas rangos darbų baigtumas, kaip suplanuota, šių metų balandį pasiekė 60 proc.

Tęsiantis trišalei Baltijos šalių diskusijai dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo modelio, Lietuva siūlo nenukrypti nuo pagrindinio tikslo – įgyvendinti projektą laiku, nes „Rail Baltica“ svarbi ne tik Baltijos šalių regionui, bet ir visai Europai, kaip transeuropinio geležinkelio tinklo dalis, dabartiniame keleivių ir krovinių gabenimo žemėlapyje užpildysianti Šiaurės–Baltijos jūrų bei Skandinavijos–Adrijos jūros koridorių trūkstamas jungtis.

Per ateinantį dešimtmetį Europos Sąjungoje krovinių pervežimas sausumos maršrutais išaugs trečdaliu, todėl Bendrijos transportavimo ir logistikos sektoriaus laukia dideli iššūkiai. M.Lysenko nuotr.

Pernai vasarą prie „Rail Baltica“ komandos prisijungė Aistė Varkalytė, anksčiau 6 metus dalyvavusi įvairiuose Jungtinės Karalystės geležinkelio ir metro statybos, priežiūros bei rekonstrukcijos projektuose. Dabar sukauptą patirtį ji perduoda įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą.

Vieninteliai Baltijos šalyse Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai (VIT ir KIT) jau ruošiasi padidėjusiems krovinių srautams. Planuojama, kad KIT tenkantis krūvis išaugs nuo kitų metų, kai terminalas bus sujungtas su ES geležinkelio sistema, o didelius kiekius krovinių jau dabar perkraunantis VIT, dar daugiau darbo turės nuo 2026-ųjų, kai bus baigta visos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statyba.

„Rail Baltica“ pristatė pirmąsias ateities infrastruktūros elementų – pėsčiųjų viadukų ir tunelių, triukšmo barjerų, perėjų gyvūnams ir regioninių stočių – vizualizacijas. „Rail Baltica“ skaitmeniniame informaciniame centre kiekvienas gali susipažinti su šių elementų išvaizda, funkcijomis ir dizaino bei vizualinio identiteto parengimo procesu.

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ paskelbė konkursą pirkti „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) paslaugas.

Praėjusiųjų metų pabaigoje AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašyta sutartis leido pradėti projektavimo darbus, pagal kuriuos geležinkelio ruožas tarp Kauno ir Vilniaus bus pritaikytas „Rail Baltica“ reikmėms, o tai reiškia, kad tarp dviejų didžiausių miestų važiuosime dar greičiau – kelionė truks vos 38 minutes.

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ darbuotojai, atsakingi už tarptautinio projekto „Rail Baltica“ koordinavimo bei įgyvendinimo darbus mūsų šalies teritorijoje, ir Lietuvoje dirbantys bendros Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonės „RB Rail“ darbuotojai nuo kitų metų persikelia ir dirbs bendrame „Rail Baltica“ komandos biure Vilniuje.

Jau dabar keliautojai „Rail Baltica“ geležinkeliu iš Kauno tiesioginiu traukiniu gali pasiekti Balstogę, o iš jos – visas ES sostines ir didžiuosius miestus. „Rail Baltica“ įgyvendintojai neabejoja, kad 2026-aisiais, kaip numatyta, galutinių stotelių sąrašas pasipildys ir visų Baltijos šalių sostinėmis, kurias pasiekti galėsime iki 249 km/h greitį išvystančiais keleiviniais traukiniais.

Sutartis pasirašyta tarp projekto įgyvendintojos - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" bei jungtinės veiklos sutartimi susivienijusios tarptautinės inžinerinės įmonės UAB „Sweco Lietuva" ir DB Engineering & Consulting GMbH atstovų.

2020-01-08 AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ kartu su LR Susisiekimo ministerijos atstovais susitiko su Kauno Palemono rajono gyventojais pasidalinti informacija apie vykdomą „Rail Baltica“ projektą. Į susitikimą susirinko apie 200 aktyvių Palemono rajono gyventojų, tarp kurių buvo ir keli Seimo nariai, Kauno miesto savivaldybės atstovai, bendruomenių pirmininkai.

Nuo š. m. gruodžio 2 dienos atnaujinamas keleivinių traukinių tiesioginis susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno geležinkelio stoties.

Kaip vienas pagrindinių argumentų projektuojant „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelio liniją, buvo įvardijama ekonominė nauda, tarp jų ne tik finansiniai, bet ir aplinkosauginiai faktoriai. Pagal mokslininkų apskaičiavimus, transporto priemonės yra antras didžiausias teršėjas Europoje. Taip pat kaip didelę problemą Europos Komisija (EK) įvardijo per dideles kelių tinklo apkrovas krovininiu transportu.

Švaresnis, mažiau triukšmingas ir eismo požiūriu saugesnis miestas. Tokiomis permainomis dabar gyvena marijampoliečiai, kai prieš kelis metus buvo baigti per Suvalkijos sostinę einančio geležinkelio „Rail Baltica“ rekonstrukcijos darbai.

Rugsėjo 30 dieną Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentinių Europos Sąjungos (ES) reikalų komitetų pirmininkų delegacija, kuri susipažins su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu Lietuvoje.

Nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį juo kursuos ne tik greitieji keleiviniai traukiniai tarptautiniais maršrutais – visoje linijoje numatoma įrengti regionines geležinkelio stotis, kurios aptarnaus vietiniais maršrutais važiuojančius keleivius.

Prognozuojama, kad nuo 2030 metų „Rail Baltica“ keleiviniai traukiniai tarp Varšuvos ir Talino kasmet perveš virš 4,5 mln. keliautojų. Tikimasi, kad greitieji keleiviniai traukiniai ne tik į Baltijos šalis pritrauks naujų turistų iš užsienio, bet koreguos ir Lietuvos gyventojų keliavimo įpročius.

Iš Kauno Vilnių pasiekti per 38 minutes, važiuojant traukiniu, turėti galimybę pasigrožėti kvapą gniaužiančiu gamtovaizdžiu ar mažinti išmetamą CO2 kiekį ir daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai – tokius variantus svarstė studentas iš Ispanijos Aitar Sauca Rodrigez, tyrinėjęs „Rail Baltic“ projektą.

Planuojama, kad „Rail Baltica“ reikmėms paimta žeme nuo Kauno iki Latvijos sienos ūkininkai galės naudotis ir 2020 metais, o kai kuriuose rajonuose arčiau Latvijos sienos ir 2021-aisiais. Norint užsiimti ūkininkavimu šiose teritorijose, būtina išsiimti leidimą regioniniame Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

Nutiesus naują „Rail Baltica“ geležinkelį traukinių eismo keliamas triukšmas gerokai sumažės, palyginti su šiuo metu esamu. Apsaugai nuo važiuojančių traukinių keliamo triukšmo apgyvendintose teritorijose bus įrengtos akustinės sienutės, triukšmo absorberiai ir antivibraciniai paklotai, todėl triukšmo lygis neviršys nustatytų Lietuvos higienos normų.

Lietuvoje ir visame Baltijos šalių regione įsibėgėjant projekto „Rail Baltica“ statybai, Vilniaus Gedimino technikos universitetas kviečia abiturientus rinktis su geležinkeliais susijusias specialybes, kurias įgijus įdomus darbas praktiškai garantuotas - skaičiuojama, kad europinės vėžės projektas regione sukurs apie 13 tūkst. naujų darbo vietų.

Kauno geležinkelio tunelį kasdien kerta apie 15 tūkst. keleivių, iš kurių, ko gero, retas susimąsto, kad istoriškai tai vienas įspūdingiausių inžinerinių sprendimų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje: pergyvenęs du karus ir vieną sprogdinimą, dabar jis yra vienas seniausių veikiančių tunelių Europoje ir vienintelis toks Baltijos šalyse.

Gegužės 22 dieną kauniečiai ir miesto svečiai turės unikalią progą ne tik aplankyti Kauno geležinkelio tunelį, bet ir patirti išskirtinių įspūdžių – specialiaisiais garso efektais, šviesomis ir meninėmis vaizdo projekcijomis sukurtas spektaklis atskleis šio statinio istoriją.

Kauno geležinkelio mazgo atkarpoje Kaunas-Palemonas baigti parengiamieji ir pradedami pagrindiniai „Rail Baltica“ europinio geležinkelio tiesimo darbai, kurie yra svarbiausi ir sudėtingiausi šiame tarpvalstybiniame projekte.

„Rail Baltica“ linijoje iš Talino į Kauną ir Varšuvą kiekvieną dieną išvyks keturi tarptautiniai greitieji keleiviniai traukiniai. Kiekviename traukinyje numatoma vežti iki 100 keleivių, o laikui bėgant keleivių ir reisų skaičius turėtų augti.

Šių metų balandžio 2 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė viešojo pirkimo konkursą projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planui parengti. Infrastruktūros vystymo plano rengėjas turės nustatyti optimalią „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius trasą, o taip pat numatyti infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas, sudarant sąlygas darniai jos plėtrai.

Šį pavasarį sukanka lygiai 160 metų, kai Lietuvoje pradėtas statyti geležinkelis. Ta proga Kauno geležinkelio stotyje š. m. balandžio 5 d. atidaryta istorinių fotografijų paroda „Kauno geležinkelio stotis 1859-2019: nuo geležinkelio atsiradimo iki europinės vėžės „Rail Baltica“.

Informuojame, kad parengti projektiniai pasiūlymai Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projektui.

2019 m. vasario 1 d. Suomijos Vyriausybė nusprendė įkurti ribotos atsakomybės bendrovę „Oy Suomen Rata AB“. Jos padalinys turėtų įgyti už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą atsakingos įmonės „RB Rail AS“ akcijų.

Geležinkelio linijoje tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono užvirė darbai – tvarkoma teritorija, kasamas gruntas, kertami medžiai, įrengiamos laikinos sandėliavimo aikštelės statybinėms medžiagoms.

Vasario 27 d. „RB Rail AS“ pirkimų komisija paskelbė konkurso „Projektavimo ir projektavimo priežiūros paslaugos naujai linijai Kaunas-Ramygala“ laimėtoją – Ispanijos įmonę „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U“. Tai antrasis iš septynių „RB Rail AS“ vykdomų „Rail Baltica“ linijos projektavimo konkursų.

Šiandien „RB Rail AS“ stebėtojų taryba paskyrė Timo Riihimäki bendros „Rail Baltica“ įmonės generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku. Šias pareigas jis pradės eiti 2019 m. kovo 11 d. Rygoje.

Sausio 10 d. „RB Rail AS“ stebėtojų tarybos pirmininku buvo išrinktas Karolis Sankovski, o jo pavaduotojais tapo Riia Sillave ir Edvins Berziņš. Akcininkų sutartyje ir tarybos įstatuose numatyta, kad pirmininkas ir du jo pavaduotojai renkami rotacijos principu vienų metų kadencijai.

Informuojame, kad pradedami rengti vietinės reikšmės automobilių kelių statybos ir rekonstrukcijos dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo (Kauno m. ir Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav. teritorijose) projektiniai pasiūlymai.

Privačių žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, per kurių nuosavybę nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos bus tiesiama europinio standarto geležinkelio linija „Rail Baltica“, šiuo metu kviečiami pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. Kokios yra žemės savininkų teisės ir pareigos, konsultuoja advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ vadovaujantis partneris Valdas Vyšniauskas.

LR Susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė „Kelprojektas“ pasirašė sutartį dėl vietinės reikšmės kelių šalia „Rail Balticos“ projektavimo. Projektavimo darbai „Kelprojektui“ patikėti laimėjus šių metų liepą „Lietuvos geležinkelių“ skelbtą konkursą. Pirkimo vertė – 1,4 mln. eurų.

Informuojame, kad pradedamas visuomenės supažindinimas su parengtu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektu (II dalis. Žemės sklypai, proj. Nr. 295 – Nr. 301)

Kauno rajone nuo Jiesios iki Rokų baigta tiesti europinės vėžės kelio atkarpa, kuria ateityje važiuos krovininiai traukiniai.

Pagerės ir padidės krovinių gabenimas per Lietuvą, daug naujų darbo vietų ir turizmo augimas – tokias europinio geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ naudas regi šalies gyventojai. Kad vėžė Lietuvai bus naudinga neabejoja du trečdaliai apklaustųjų.

„RB Rail AS“ paskelbė du atvirus konkursus – „Vietos mineralinių medžiagų tinkamumo „Rail Baltica“ geležinkelio projektui kokybės vertinimo studija“ ir „Rail Baltica“ infrastruktūros priežiūros įrengimų techninė studija ir projektavimo pasiūlymai“.

2018-08-17 paskelbtas konkursas, projekto „Rail Baltica“ greitosios vėžės nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos įgyvendinimo darbų, viešinimo paslaugoms įsigyti.

Informuojame, kad pradedamas visuomenės supažindinimas su parengtu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektu (I dalis. Žemės sklypai, proj. Nr. 1-294 – Nr. 302-411).

Įmonės, pretenduojančios tiesti „Rail Baltica“ geležinkelio jungtį su Palemone įsikūrusiu Kauno intermodaliniu terminalu (KIT), šiandien surikiuotos pagal pasiūlytą kainą. Mažiausia kaina - beveik 4 mln. Eur mažesnė nei pernai nutrauktame konkurse pasiūlyta kaina.

„Lietuvos geležinkelių“ ekspertai Europos Komisijos atstovams ir partneriams pristatė Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ projekto galimybių studiją.

Informuojame, kad pradedamas visuomenės supažindinimas su parengtu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektu.

Informuojame, kad pradedamas visuomenės supažindinimas su parengtu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje projektu.

Informuojame, kad pradedamas visuomenės supažindinimas su parengtu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektu.

Informuojame, kad pradedamas visuomenės supažindinimas su parengtu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projektu.

Pirmieji apie išperkamos žemės vertę sužinos Kauno raj. žemių savininkai, kurie šią savaitę gaus laiškus su turto vertinimo ataskaitomis. Iš viso Kauno raj. bus išpirkti 8 privačios žemės sklypai iš 22 savininkų. Kėdainių, Jonavos, Panevėžio ir Pasvalio rajonuose išperkamų sklypų savininkams turto vertinimo ataskaitos bus išsiųstos iki gegužės 7 dienos.

Bendra trijų Baltijos valstybių įmonė RB RAIL AS, kartu su nacionalinėmis projektą įgyvendinančiomis organizacijomis – Rail Baltic Estonia, Eiropas Dzelzceļa līnijas ir Rail Baltica statyba, skelbia tarptautinį dviejų dienų Rail Baltica projekto renginį – Rail Baltica Globalųjį Forumą 2018.

Šis ruožas nutiestas įgyvendinant projektą „Rail Baltica“. Nutiesus „europinį“ geležinkelio kelią nuo Jiesios iki Rokų, prie jau nutiesto Lietuvoje „Rail Baltica“ geležinkelio prisidėjo dar 4,5 km, nutiesus šiuos kilometrus visas „Rail Baltica“ geležinkelis Lietuvoje išaugo iki beveik 120 km.

2017 m. gruodžio 29 dieną paskelbti pirmieji „Rail Baltica“ geležinkelio techninio projektavimo paslaugų pirkimo tarptautiniai konkursai ruožams į šiaurę nuo Kauno iki Ramygalos ir nuo Parnu iki Rapla miestų Estijoje.

AB „Lietuvos geležinkeliai" ragina aktyviau diskutuoti apie „Rail Baltica" europinio geležinkelio jungtį su Vilniaus ir Kauno oro uostais. Tokios galimybės šią savaitę aptartos susitikime su valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai" atstovais.

2017-10-27 po 6 mėn. eismo pertraukos atnaujintas traukinių eismas ruožu Jiesia–Rokai (1520 mm vėžė)

Praėjusią savaitę Kėdainiuose užbaigtas susitikimų su gyventojais, per kurių žemes drieksis „Rail Baltica“ geležinkelis, ciklas. Viso buvo organizuoti keturi susitikimai Kauno, Jonavos, Panevėžio ir Pasvalio rajonuose, per kuriuos ir drieksis „Rail Baltica“ trasa. Žmonės į susitikimus rinkosi gausiai, turėjo daug klausimų projekto vykdytojo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovams, turto vertintojams ir žemės išpirkimo visuomenės poreikiams projekto rengėjui „Kelprojektui“. Pagrindinis ir visuose susitikimuose vyravęs gyventojus dominęs klausimas – kaip bus įvertinta išperkama žemė bei kompensuojami nuostoliai ir investicijos.

Informuojame, kad pradedamas rengti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti penkiuose regionuose (Kauno m. ir Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav.) projektas (toliau – ŽPVP projektas).

Pasirašyta ŽPVP projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartis

Lietuvos geležinkeliai“ 2017-06-23 paskelbė projekto „Rail Baltica“ rangos darbų pirkimo konkursą nutiesti europinės vėžės geležinkelį nuo Kauno iki Palemono.

Paskelbtas konkursas dėl Žemėsi išpirkimo visuomenės poreikiams, europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos...

RB Rail AS paskelbė konkursą galimybių studijai dėl iškastinių statybinių medžiagų tiekimo „Rail Baltica“ geležinkelio statybai Lietuvoje.

Latvijos parlamentas ratifikavo sausį, trijų Baltijos premjerų, pasirašytą...

Estijos parlamente 63 parlamentarai iš 101 pritarė...

Vilniuje susitikime su Lietuvos verslo įmonėmis, buvo pristatytas „Rail Baltica“ projektas...

Varšuvoje, susitikime su Lenkijos verslo įmonėmis buvo pristatytas „Rail Baltica“ projektas...

Europos Parlamento nariams Vilniuje buvo pristatytas „Rail Baltica“ projektas...

AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. gegužės 11 d. Lietuvos „CVP IS“ paskelbė techninės specifikacijos projektą esamo geležinkelio ruožo „Kaunas–Palemonas“, sujungsiančio Palemono intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“ geležinkeliu, rekonstrukcijai ir modernizacijai.

Bendrame Seimo Europos reikalų komiteto ir Ekonomikos komiteto posėdyje pirmą kartą buvo pristatyta projekto „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizė.

Ką reikėtų žinoti NMA klientams, kurių žemė išperkama įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą

Labai svarbus tarptautinis projekto renginys 2017 m. Pirmąją forumo dieną pagrindinis dėmesys bus skiriamas „Rail Baltica“ infrastruktūros potencialui veikti kaip regiono ekonominės plėtros katalizatoriui.

Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos pateiktą europinės vėžės „Rail Baltica“ specialųjį planą, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybės sienos vieta.