Naujienos

Atgal

„Rail Baltica“ projektas įsibėgėjo

2020 01 15

Įvertintos visos grėsmės

„Rail Baltica“ - didžiausias ir sudėtingiausias infrastruktūros projektas įgyvendinamas Baltijos šalyse nuo Nepriklausomybės atgavimo ir, manau, visos šalys, per kurias eis šis europinės vėžės geležinkelis gali pagrįstai didžiuotis, kad jis vyksta sėkmingai ir be sutrikimų. Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų atlikto audito išvados tik patvirtino, kad teisingai matome grėsmes bei atitinkamai joms ruošiamės“, - sako AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Pasak K. Sankovski, iš išvardytų grėsmių galinčių sutrukdyti „Rail Baltica“ veiklos pradžią – rimčiausia yra nepakankamo finansavimo grėsmė. Šiuo metu yra  užsitikrintas finansavimas veikloms, kurių bendra vertė 400 mln. Eur, iš kurių ES parama siekia apie 340 mln. EUR.

„Niekas neapsaugotas nuo nenumatytų aplinkybių, krizių, kurios gali sutrikdyti ES finansavimą, be kurio tęsti suplanuotus darbus būtų tiesiog neįmanoma. Tačiau mes Lietuvoje šią grėsmę esame įvertinę, numatytos procedūros kaip perplanuoti procesą, nors kol kas tokio poreikio nematome – finansavimas gaunamas laiku, toks koks sutarta, mes iš savo pusės atliekame numatytus darbus, neviršijame biudžetų, laikomės finansinės drausmės, tad realių priežasčių finansavimo pokyčiams kol kas nėra“, - tvirtina K. Sankovski.

Parengtas akseleravimo planas

Be abejo, įgyvendinant tokio dydžio projektus atskirų etapų įgyvendinimo laikas svyruoja, atsiranda įvairių nenumatytų aplinkybių, darbų, tačiau kol kas projektas įgyvendinamas pagal išsikeltus tikslus, o siekiant apsisaugoti nuo netikėtumų ateityje ir turėti laiko rezervą yra parengtas ir pradėtas įgyvendinti „Rail Baltica“ projekto visų veiklų spartinimo bei tam tikrų – lygiagretaus vykdymo planas.

„Pagal pasaulinę praktiką matome, kad vykdant tokio masto projektus jie ne visada įgyvendinami laiku, tad jau šiemet teiksime paraišką dėl papildomo ES finansavimo skyrimo, kuris leistų praplėsti iki 2023 m. įgyvendinamų projekto veiklų apimtį“, - atkreipia dėmesį K. Sankovski.

Papildomas finansavimas leistų optimizuoti paslaugų ir darbų pirkimų procesus bei grafikus, kad tarp atskirų projekto veiklų nesusidarytų metus ir ilgiau trunkančios pauzės pirkimams. Pavyzdžiui, tuo pačiu metu įgyvendinti žemės paėmimo ir projektavimo darbus, pradėti pasiruošimą statybos darbų pirkimui. „Kadangi projekto įgyvendinimui didelę įtaką daro viešųjų pirkimų procedūros, toks projekto etapų lygiagretus vykdymas bei išankstinis pasiruošimas leistų sutaupyti apie 12 mėnesių ir pilnai kompensuotų galimus vėlavimus atliekant statybos darbus ateityje“, - įsitikinęs K. Sankovski.

Lietuvoje atliekant „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo darbus kol kas faktinių biudžeto viršijimų ar visam darbų grafikui įtakos turinčių darbų vėlavimo atvejų nėra. Atskiruose etapuose pasitaiko nukrypimų, pavyzdžiui, dėl darbų Kauno geležinkelio mazge 2019 m. vėluota atidaryti eismą 1520 mm pločio vėžės geležinkelio linija Vilnius-Kaunas, tačiau Kauno geležinkelio mazgo projektas tik įpusėtas ir apie galutinės visų darbų atlikimo datos nukėlimą kol kas nekalbama.

Šiuo metu ruože Kaunas-Palemonas atlikta daugiau nei 50 proc. numatytų visų statybos darbų, o projekto pabaiga numatoma iki 2020 m. pabaigos. Šalia esančiame ruože Jiesia-Rokai darbai baigti dar 2018 metais.

Ruošiamasi naujo geležinkelio tiesimui

Lietuva iš Baltijos šalių šiuo metu yra toliausiai pasistūmėjusi įgyvendinant projektą „Rail Baltica“. Dar 2015-aisiais baigtas „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statybos darbų nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno I-as etapas, kurio metu nutiesta europinio geležinkelio vėžė nuo Kauno iki Lietuvos-Lenkijos sienos ir pradėjo kursuoti tiesioginiai traukiniai tarp Kauno ir Balstogės. Siekiant įgyvendinti „Rail Baltica“ tikslus, ateityje šiame ruože bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija ir rekonstruojama esama geležinkelio linija, kad keleiviniai traukiniai galėtų pasiekti iki 249 km/h projektinį greitį.

Šių metų pabaigoje bus baigtas Kauno geležinkelio mazgo pritaikymo „Rail Baltica“ poreikiams projektas, kurį įgyvendinus Kauno intermodalinis krovinių terminalas bus europinio standarto geležinkelio vėže sujungtas su Lenkija ir iš esmės palengvins krovinių logistiką su Vakarų Europa. Ateityje, numatoma, Kaunas taps vienu svarbiausių „Rail Baltica“ linijos logistikos centrų.

Taip pat vyksta aktyvūs darbai ruošiantis visiškai naujos geležinkelio linijos tiesimui tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos. Dar pernai baigtos žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros geležinkelio linijai nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos, o šiuo metu vyksta „Rail Baltica“ linijos nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės reikmėms privažiavimo keliams prie „Rail Baltica“ įrengti darbai.

Numatoma, kad projektavimo darbai bus baigti šių metų ketvirtą ketvirtį, taip pat šiemet bus pradėtos pirkimų statybos darbams procedūros. Šio ruožo statybos darbus numatoma baigti 2025 metais, o 2026-aisiais jau atlikti linijos testavimą.

Taip pat 2019 metų pabaigoje pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią bus parengtas „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius inžinerinės infrastruktūros vystymo planas.

Didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Taip pat Lietuva išsikovojo, kad „Rail Baltica“ projekte atsirastų geležinkelio jungtis Kaunas-Vilnius, o Latvijos pageidavimu geležinkelio linija pakoreguota taip, kad vyktų į Rygą pro Rygos oro uostą.

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.