Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno truks vos 38 minutes, Varšuvą, Rygą ir Taliną traukiniu pasieksime greičiau nei lėktuvu, o Vilniaus oro uostas bus lengvai pasiekiamas Lenkijos ir Latvijos gyventojams. Tai tik kelios pagrindinės naudos gyventojams ir verslui, įrengus projekto „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius jungtis, aptartos nuotoliniame susitikime „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ su Vilniaus regiono atstovais.

Naujos darbo vietos, geresnis susisiekimas su kaimynine Lenkija bei postūmis vietiniam ir išvykstamajam turizmui – tai tik keletas „Rail Balticos“ naudų, kurios buvo aptartos nuotoliniame susitikime su Marijampolės regiono savivaldybių atstovais. Diskusiją, kuri yra renginių ciklo „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ dalis, inicijavo Susisiekimo ministerija kartu su „LTG Infra“.

Europos Sąjungoje (ES) transportas į aplinką išmeta apie 1/3 visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mažiausia – tik 0,5% – anglies dvideginio išskiriantis transportas – geležinkelių transportas. Siekiant efektyvaus ir darnaus europiečių bei prekių judėjimo, numatyta, kad geležinkelių transportas turėtų tapti tvariausia priemone sujungti Europą. Statomas geležinkelis „Rail Baltica“ – taip pat prisidės mažindamas taršą Senajame žemyne.

Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Kėdainių ir Jonavos rajonų savivaldybės bei verslo bendruomenė diskutavo apie europinio standarto geležinkelio linijos tiesimo planus nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos, taip pat apie „Rail Balticos“ įtaką regiono plėtrai ir investicijoms. Šie infrastruktūros vystymo planai šiandien aptarti Susisiekimo ministerijos ir „LTG Infra“ iniciatyva organizuotame nuotoliniame renginyje.