Projekto įgyvendinimas / Teritorijų planavimas ir poveikio aplinkai vertinimas

Patvirtinta trasos alternatyva, kuria ateityje bus tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis nuo Kauno iki sienos su Lenkija

2022 05 12

Susisiekimo ministerija po aktyvių diskusijų ir pokalbių su savivaldybių atstovais ir visuomene patvirtino optimalią „Rail Balticos“ geležinkelio trasos nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvą. Atsižvelgus į gyventojų daugumos nuomonę, pasirinktas trumpiausias ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolęs variantas – 6A alternatyva.

„Baigtas itin svarbus projekto „Rail Baltica“ etapas, kuriame aktyviai dalyvavo tiek miestų ir rajonų savivalda, tiek bendruomenės. Diskusijos su visuomenės nariais, kuriuos tiesiogiai liečia naujai tiesiamas geležinkelis, bus tęsiamos ir kituose teritorijų planavimo etapuose, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė. – Neabejoju, jog greitasis geležinkelis iki Lenkijos ne tik padidins gyventojų keliavimo galimybes, bet ir paskatins glaudesnius verslo ryšius tarp kaimyninių valstybių, reikšmingai pagerins mūsų šalies ir viso regiono karinį mobilumą ir, žinoma, prisidės prie aplinkai draugiško transporto plėtros.“

Optimalia „Rail Baltica“ trasa tarp Kauno ir sienos su Lenkija pasirinkta 6A alternatyva, pagal kurią naują geležinkelio 1435 mm dvikelį numatoma tiesti ten, kur geležinkelio kelio iki šiol nebuvo. Pagrindinė geležinkelio linija apeis Marijampolės miestą, nutols nuo Kazlų Rūdos miesto ir nepalies Kalvarijos. Marijampolėje bei Šeštokuose planuojamos regioninės stotys, kurios prie pagrindinės geležinkelio linijos bus prijungtos regioninėmis jungtimis.

Planuojama, kad kelionė nuo Jiesios iki sienos su Lenkija truks iki 19 min. Nutiesus „Rail Balticą“, kelionė iš Kauno į Varšuvą truks 3,5 val., o iš Vilniaus Lenkijos sostinę pasieksime per kiek daugiau nei 4 val.

„Šiuo metu eksploatuojamas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos sienos iki Kauno intermodalinio terminalo ir toliau bus naudojamas. Apskritai, jis tampa dar svarbesniu, nes šiuo geležinkeliu šiandien vis intensyviau vyksta krovininių traukinių eismas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos. Be to, šis ruožas išlieka itin aktualus karinio mobilumo kontekste. Pavyzdžiui, jis ir toliau bus naudojamas užtikrinant susisiekimą su Kazlų Rūdos poligonu. Tam, kad ši vėžė galėtų veikti pilnu pajėgumu, artimiausiu metu planuojama kreiptis finansavimo dėl eismo valdymo sistemos, kuri gerokai padidintų galinčių pravažiuoti traukinių kiekį patenkinant tiek išaugusį krovinių gabenimo poreikį, tiek sudarant galimybes greitesniam keleivių susisiekimui su Varšuva“, – kalba „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

„Rail Balticos“ projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – iš viso visuomenės vertinimui kovą pristatė keturias trasos alternatyvas, kuriomis galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Kauno (Jiesios) ir Lietuvos bei Lenkijos sienos. Visos jos viešam svarstymui buvo pateiktos atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kurio metu buvo analizuojami ne tik aplinkosaugos, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Projekto rengėjai taip pat atliko visų alternatyvų vertinimą pagal nustatytus kriterijus, kaštų ir naudos analizę.

Patvirtinus 6A alternatyvą, jos sprendiniai toliau bus detalizuojami, siekiant atsižvelgti į gyventojų pateiktus siūlymus, kiek tai nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei leidžia išlaikyti „Rail Baltica“ projektavimo gairėse nurodytus parametrus.

Konkretizuotų sprendinių etape bus formuojami konkretūs žemės sklypai, kuriuose planuojama tiesti „Rail Balticos“ geležinkelio liniją, tai planuojama viešinti 2022 m. III ketvirtyje. Savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypuose ar kaimyninėse valdose bus planuojamas „Rail Balticos“ ruožas, gaus pranešimus registruotaisiais laiškais. Apie tai bus paskelbta ir visuomenės informavimo priemonėse.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant  bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai apie „Rail Baltica“ projekto teritorijų planavimą, projektui reikalingos žemės ir nekilnojamojo turto išpirkimą bei kompensavimą čia.

Dažniausiai užduodami klausimai

Teritorijų planavimas

  • Kaip atrenkamos „Rail Balticos“ geležinkelio linijos alternatyvos?

Iš pradžių analizuojamos daugiau kaip keturios projekto „Rail Baltica“ geležinkelio trasos alternatyvos. Visos alternatyvos vertinamos siekiant užtikrinti europiniam geležinkeliui keliamų parametrų atitiktį, kad būtų pasiektas suplanuotas iki 249 km/val. projektinis keleivinių traukinių greitis. Taip pat analizuojamas teritorijos reljefas, užstatymas, aplinkosauginių teritorijų išsidėstymas, vandens telkiniai, susikirtimai su automobilių keliais ir kitais objektais.

Atlikus pirminį vertinimą alternatyvų sąrašas susiaurinamas iki keturių. Šios keturios yra vertinamos atliekant kaštų, naudos ir kitas analizes pagal daugelį kriterijų. Optimalia alternatyva įvardinama ta alternatyva, kuri turi mažiausias neigiamas sprendinių pasekmes gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai.

 

  • Kokie tolesni teritorinio planavimo etapai, patvirtinus optimalią trasos alternatyvą?

Patvirtinus optimalią alternatyvą rengiama poveikio aplinkai vertinimo programa, ataskaita bei parengiami specialiojo plano konkretūs sprendiniai. 

Informacija apie parengus galutinius sprendinius skelbiama į planuojamą teritoriją patenkančių savivaldybių interneto svetainėse, šių savivaldybių ir jų seniūnijų skelbimų lentose, Susisiekimo ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkelių“ interneto svetainėse.

Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypai patenka į planuojamą teritoriją ar ribojasi su šia teritorija, taip pat kiti nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkai ir naudotojai apie tai informuojami registruotaisiais laiškais.

Parengta dokumentacija yra viešinama, visuomenė gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus, o parengtas specialiojo plano dokumentas yra pristatomas viešo susirinkimo-konferencijos metu.

  • Kur galiu sekti teritorijų planavimo eigą?

Informaciją apie rengiamus specialiuosius planus galima rasti:

Geležinkelio ruožas Kaunas–Vilnius:

 

Geležinkelio ruožas Kaunas (Jiesia)–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena:

  • Susisiekimo ministerijos svetainėje https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-lenkijos-ir-lietuvos-valstybiu-siena-jiesia-ruozo-modernizavimo-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas;
  • plano rengėjos – UAB „Sweco Lietuva“ svetainėje https://www.sweco.lt/pranesimai/svarbus-pranesimai/informuojame-apie-parengta-projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-lenkijos-ir-lietuvos-valstybiu-siena-jiesia-modernizavimo-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-v/;
  • Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) https://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-8)
  • „Web GIS“ internetinėje svetainėje: https://bit.ly/3DKGsbC

Daugiau apie „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depus: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkeliu-infrastrukturos-prieziuros-depu-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas

Kita aktuali su projektu susijusi informacija – „Rail Balticos“ projekto svetainėje: https://www.rail-baltica.lt/

 

Žemės ir nekilnojamojo turto išpirkimas ir tvarka

  • Koks įstatymas reglamentuoja žemės ir nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras?

Žemės ir nekilnojamojo turto (NT) paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – Žemės paėmimo įstatymas), su juo susipažinti galima čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.396644/asr.

  • Kas yra žemės paėmimas visuomenės poreikiams?

Žemė visuomenės poreikiams paimama tuomet, kai tam tikra teritorija yra reikalinga įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, kurie turės reikšmingos naudos visai visuomenei.

Žemė išperkama teisingai atlyginant savininkams ar kitiems naudotojams Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

Paimant žemę taip pat paimamas ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas, prieš terminą nutraukiamos valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito NT nuomos ar panaudos sutartys, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą NT.

  • Kaip bus vykdomos žemės sklypų, dėl kurių yra sudarytos valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys,  paėmimo visuomenės poreikiams procedūros?

Procedūros bus vykdomos vadovaujantis Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka. Projekto rengimo metu bus formuojamas visuomenės poreikiams reikalingas valstybinis žemės sklypas, atliekamas galimų patiriamų nuostolių vertinimas, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo priimtame žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte bus nurodomas atlyginimo dydis ir nuomos ar panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos.

  • Kiek trunka žemės išpirkimo visuomenės poreikiams projekto rengimas ir kada juos planuojama vykdyti?

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradedamos tik tuomet, kai yra patvirtinamas konkretaus geležinkelio ruožo specialusis planas. Procedūras planuojama atlikti per 24 mėnesius.

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuoja turto vertinimą.

Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patvirtinti projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. NŽT projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo jo gavimo dienos.

NŽT, patvirtinusi minėtą projektą pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas, priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis. Per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti minėtus kadastro duomenis priėmimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikia prašymą juos įrašyti ar pakeisti, o šis per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos juos įrašo ar pakeičia.

Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.

  • Kokie veiksmai galimi su žemės sklypu ar kitu turtu, kuris bus paimamas visuomenės poreikiams?

Vyriausybei priėmus nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (toliau – žemės paėmimas), jame yra nurodomas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. 

Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus bei NT, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

Patvirtinus žemės išpirkimo projektą, po žemės sklypo padalijimo suformuoti nauji žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą perkeliama tik į naujai suformuoto žemės sklypo duomenis.

  • Kas vyksta su ūkininkų iš valstybės ir privačių asmenų nuomojama žeme?

Žemės nuomos ir panaudos sutartys su ūkininkais, nuomojančiais žemę iš valstybės ar privačių asmenų, yra nutraukiamos. Privati žemė yra išperkama ir kartu su valstybine žeme perduodama projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti. Nuostoliai yra atlyginami.

Pasibaigus žemės paėmimo procedūroms ūkininkai gali kreiptis į NŽT dėl leidimo laikinai – iki statybos darbų pradžios – naudotis visuomenės poreikiams paimta žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

  • Ar žemės paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas kartu visiems specialiajame plane numatytiems įgyvendinti sprendiniams – tiek pagrindinei „Rail Balticos“ geležinkelio trasai, tiek ir regioninėms jungtims?

Projekto „Rail Baltica“ pagrindinės geležinkelio linijos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas rengiamas ir įgyvendinamas vienu metu visiems geležinkelio linijos sprendiniams. O žemės paėmimas regioninių stočių ir jų jungčių statybai bus vykdomas priklausomai nuo skiriamo finansavimo intensyvumo ir sąlygų.

  • Kas būtų, jeigu žemės savininkas ar naudotojas nepasirašytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto?

Jeigu žemės savininkas ar kitas naudotojas žemės paėmimo akto nepasirašytų, projektą įgyvendinanti institucija Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka kreiptųsi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos pervestų žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka būtų pranešama žemės savininkui ar kitam naudotojui.

  • Kur turėčiau kreiptis ir kokių veiksmų imtis, jei mano sklypas ar namas patenka į numatytą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą?

Seimo nutarimu Susisiekimo ministerijai yra pavesta įgyvendinti „Rail Balticos“ žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Siekdami padėti žemės sklypų ir NT savininkams, kurių turtas patenka į planuojamą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą, lengviau suprasti žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimo eigą, prašome kreiptis į Susisiekimo ministeriją el. p. sumin@sumin.lt, tel. (8 5) 261 2363.

 

Žemės ir nekilnojamojo turto kompensacijos

  • Kokie nuostoliai, susiję su žemės ir (ar) nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, yra atlyginami?

Paimant privačią žemę ar statinius visuomenės poreikiams, žemės ir (ar) nekilnojamojo turto (NT) savininkui turi būti teisingai atlyginama už paimamą turtą pinigais pagal rinkos vertę.

Atlyginama pinigais pagal vertę už žemės savininko ar kito naudotojo paimamoje žemėje esančius sodinius, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visus kitus savininko ar kito naudotojo nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamos žemės ar NT išlaidos.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu.

  • Kaip bus apskaičiuojama išperkamos žemės ir (ar) nekilnojamojo turto rinkos vertė ir nuostoliai?

Projektą įgyvendinanti institucija, vadovaudamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą, kurį atliks nepriklausomas turto vertintojas.

Paimant privačią žemę ir (ar) NT visuomenės poreikiams, turto savininkui teisingai atlyginama už žemę ar statinius pinigais pagal rinkos vertę.

Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės tvirtinamoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo  turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

  • Ar ūkininkas ar kitas žemės arba nekilnojamojo turto savininkas gali pats užsakyti išperkamos žemės vertinimą ir ar šios išlaidos bus kompensuojamos?

Žemės ir (ar) NT savininkas savo reikmėms gali užsakyti turto vertinimą, tačiau šio vertinimo rezultatai nebūtų naudojami kompensacijos dydžiui nustatyti. Savo reikmėms užsakyti turto vertinimai nėra kompensuojami.

  • Per kiek laiko išmokama kompensacija už paimamo visuomenės poreikiams turtą?

Projektą įgyvendinanti institucija išsiunčia žemės ir (ar) NT savininkui ar kitam naudotojui individualų pranešimą apie žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės ir (ar) NT savininkas ar kitas naudotojas kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pasirašyti žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.

Turto savininkui ar kitam naudotojui pasirašius žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo akto pasirašymo dienos perveda jame nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ar kito naudotojo nurodytą sąskaitą.

 

Poveikis sveikatai ir aplinkosauga

  • Ar yra vertinamas poveikis žmonių sveikatai rengiant europinio geležinkelio alternatyvas?

Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis tvaraus vystymosi principais. Vertinamos galimos pasekmės tiek aplinkai (orui ir klimatui, paviršiniam vandeniui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, bioįvairovei, saugomoms gamtinėms teritorijoms, taip pat galimos socialinės pasekmės žmonėms), tiek visuomenės sveikatai, kultūros paveldui, žmonių užimtumui. Be to, vertinamos pasekmės visuomenės sveikatai – vertinamas keliamas triukšmas, vibracija, aplinkos oro tarša, emocinė įtampa, galimas elektromagnetinių laukų poveikis.

  • Kaip bus sprendžiama papildomo triukšmo problema?

Geležinkelių sektoriuje yra naudojamos įvairios priemonės triukšmui mažinti: triukšmo sienutės, apželdinti plotai šalia geležinkelio, pylimai ir t. t. Kurios priemonės yra reikalingos konkrečioje „Rail Balticos“ geležinkelio atkarpoje, bus nustatyta atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, siekiant išanalizuoti specifinę situaciją konkrečiose vietovėse.

 

Kiti klausimai

  • Ar bus eksploatuojamas esamas geležinkelis?

Esami 1520 mm pločio vėžės geležinkelio keliai ir toliau bus naudojami pervežant tiek keleivius, tiek krovinius. Ateityje, įvertinus keleivių srautų tendencijas, bus svarstoma konkrečių geležinkelio stotelių svarba ir priimami atitinkami sprendimai.

  • Kokie duomenys naudoti rengiant koncepcinius sprendinius?

Rengiant specialiųjų planų koncepcinius sprendinius ir atliekant jų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą geležinkelio ruože Kaunas–Vilnius, remtasi 2020 m., geležinkelio ruože Kaunas (Jiesia)–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – 2021 m. duomenimis. Tais pačiais metais visų koncepcinių alternatyvų trasose buvo atlikti žvalgybiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, topografiniai tyrinėjimai, archeologiniai žvalgymai.

  • Kaip bus užtikrinamas susisiekimas automobiliais, kol bus įgyvendinami „Rail Balticos“ sprendiniai?

„Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo praktika yra tokia, kad pirmiausia bus įrengiami suplanuoti ir rekonstruoti numatyti keliai ir automobilių viadukai, o tik tada bus atliekami geležinkelio sankasos darbai. Tad gyventojai neturėtų patirti nepatogumų.

Jei turite papildomų klausimų ar Jums reikia daugiau informacijos, prašome kreiptis el. paštu sumin@sumin.lt.

„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelio nuo Jiesios (Kaunas) iki Lenkijos sienos trasos alternatyvos

2022 03 08

Visuomenė nuo kovo 10 d. jau galės susipažinti su „Rail Balticos“ geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos siena–Jiesia (Kaunas) alternatyvomis. Vietovių, per kurias eis geležinkelis, bendruomenės, susijusios organizacijos ir visuomenė kviečiama aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pastabas ir pasiūlymus.

„Rail Baltica“ – svarbiausias strateginis projektas geležinkelių srityje, leisiantis sujungti Lietuvą ir Baltijos šalis su Vakarų Europa. Moderni greitojo „Rail Balticos“ geležinkelio jungtis ypač reikšminga dabartinėje geopolitinėje aplinkoje, todėl siekiame, kad mūsų šalies gyventojai ir verslo atstovai galėtų kuo greičiau naudotis naujomis, aplinkai draugiškomis transporto bei logistikos galimybėmis“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Projekto rengėjai –  jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – atrinko keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Jiesios (Kauno) ir Lietuvos bei Lenkijos sienos. Po viešųjų konsultacijų su visuomene šiemet bus pasirinkta viena optimali alternatyva.

Dar 2015 metais Lietuva įgyvendino pirmąjį projekto „Rail Baltica“ etapą – tuomet europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno. Tai tapo impulsu atsirasti naujiems „Rail Balticos“ geležinkelio parametrams. Užbaigus tolesnius projekto etapus, šiuo strategiškai Lietuvai, taip pat Latvijai ir Estijai, svarbiu geležinkelio ruožu keleiviniai traukiniai važiuos iki 250 km/val., o krovininiai traukiniai – iki 120 km/val. greičiu. 

„Pirmojo projekto etapo metu nutiestas geležinkelis ir toliau bus eksploatuojamas. Šiuo metu kas savaitę reguliariai kursuoja du sąstatai tarp Kauno intermodalinio terminalo ir Vakarų Europos. Be to, dabar eksploatuojamas geležinkelis bus panaudojamas ir regioniniam keleivių susisiekimui“, – teigia „Rail Balticos“ projekto, už kurio vykdymą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“, koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

Susipažinti su parengtu Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (IIVP) koncepcijos dokumentu ir Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita galima informacinėje sistemoje TPDRIS (http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-8), Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-lenkijos-ir-lietuvos-valstybiu-siena-jiesia-ruozo-modernizavimo-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas) bei SPAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje (https://www.sweco.lt/pranesimai/svarbus-pranesimai/informuojame-apie-parengta-projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-lenkijos-ir-lietuvos-valstybiu-siena-jiesia-modernizavimo-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-v/). Su koncepciniais sprendiniais galima susipažinti ir Web GIS internetinėje erdvėje (https://arcg.is/1OevCL).

Iki viešo „Rail Balticos“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos siena–Jiesia susisiekimo komunikacijų IIVP ir SPAV pristatymo, kuris vyks balandžio 11 d. nuotoliniu būdu, visuomenė ir suinteresuotos organizacijos galės teikti argumentuotus pasiūlymus. Susisiekimo ministerija per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinės visuomenės pateiktus pasiūlymus, motyvuotai paaiškins ir raštu atsakys pasiūlymus pateikusiems asmenims.

„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalyse, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia (Kaunas) plėtra

Plane bus nustatyta optimali modernizuojamo „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia trasa, numatytos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos ir  sąlygos šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Planavimo metu bus atlikti šie pagrindiniai darbai:

  • Teritorijos preliminarūs žvalgybiniai inžineriniai geologiniai, geotechniniai, topografiniai bei kiti inžineriniai tyrimai.
  • Parengta planuojamos teritorijos plėtros koncepcija su „Rail Baltica“ geležinkelio trasos ir su ja susijusių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros objektų reikalingų 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimui atlikti, vystymo alternatyvomis.
  • Atlikus alternatyvų analizę, palyginimą bei palyginimo nepriklausomą profesinį vertinimą ir strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bus parinkta optimali „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia alternatyva. Optimaliai linijai ir su ja susijusiems susisiekimo komunikacijų infrastruktūros objektams (geležinkelio kelių, jų statinių, geležinkelio stočių, terminalų, automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, kt.) bus rengiami plėtros ir pertvarkymo sprendiniai,  inžinerinės infrastruktūros  (šilumos tiekimo, 110 kV, 330 kV elektros tinklų, magistralinių dujotiekių, kt. inžinerinių tinklų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai bei pagal juos nustatytos apsaugos zonos, servitutai ir suformuoti žemės sklypai.
  • Atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Teritorijų planavimo eigą galima stebėti adresu https://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, įvedus TPD numerį: S-NC-00-19-8.

Detali informacija apie projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia (Kaunas) modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą

Rengimo pagrindas: 2018 m. gruodžio 27 d. LRV nutarimas Nr. 1396 „Dėl Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“. LR susisiekimo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 3-123 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“.

Plano organizatorius: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius, tel. (8 5) 261 2363, el. p. sumin@sumin.ltwww.sumin.lt. Kontaktiniai asmenys: Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Barysienė, tel. (8 5) 239 3835, el. p. jurgita.barysiene@sumin.lt, patarėja Aistė Gasiūnienė, tel. (8 5) 239 3958, el. p. aiste.gasiuniene@sumin.lt.

AB „LTG Infra“, Geležinkelio g. 2, LT-02100 Vilnius (adresas korespondencijai: Mindaugo g. 12, LT-03603 Vilnius), tel. (8 5) 269 3353, el. p. LGinfrastruktura@litrail.lt. Kontaktinis asmuo: Projektų valdymo departamento Projektų parengimo skyriaus projekto vadovė Jūratė Matuzienė, tel. (8 655) 77523, el. p. jurate.matuziene@litrail.lt. Projekto „Rail Baltica“ interneto svetainė www.rail-baltica.lt.

Plano rengėjas: Jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva” ir DB Engineering & Consulting GmbH. Pagrindinis partneris UAB „Sweco Lietuva“, Spaudos g. 6-1, LT-05132 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, el. p. info@sweco.ltwww.sweco.lt. Teritorijų planavimo vadovė: Marija Burinskienė, tel. (8 686) 08322, el. p. marija.burinskiene@vgtu.lt. Kontaktinis asmuo: UAB „Sweco Lietuva“ Projektavimo padalinio projekto vadovas Arūnas Vilkenis, tel. (8 685) 50991, el. p. arunas.vilkenis@sweco.lt.

Planuojama teritorija: Marijampolės, Alytaus, Kauno apskričių teritorijos.

Teritorijų planavimo lygmuo, rūšis: valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Projektas „Rail Baltica“ Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Planavimo tikslai:

-        nustatyti optimalią projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo trasą;

-        numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Plano darbų programa (susipažinti su planavimo darbų programa galima teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje adresu https://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, įvedus TPD numerį S-NC-00-19-8:

Plano rengimo etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai.

Darbų atlikimo terminai: planavimo pradžia – 2020 m. III ketv., planavimo pabaiga – 2022 m. III ketv.

Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė dalys.

Visuomenės informavimo tvarka: bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka.

Bendrųjų sprendinių formavimas (koncepcija): rengiamas.

Bendrųjų sprendinių formavimo (koncepcijos) nepriklausomas profesinis vertinimas: atliekamas.

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV): Planavimoorganizatoriaus sprendimu atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas be atrankos procedūros (rengiamas vertinimo apimties nustatymo dokumentas, vertinimo ataskaita).

Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos pabaigos, susirinkimo-konferencijos metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu.