Naujienos

„Rail Baltica“: strateginių tarptautinių projektų įgyvendinimo iššūkiai – kas lemia jų sėkmę

2021 09 30


Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba nuo Varšuvos per Lietuvą ir Latviją iki Talino – didžiausias infrastruktūrinis objektas šalyje ir Baltijos regione. Karolis Sankovski, už projekto „Rail Baltica“ vykdymą Lietuvoje atsakingos AB „LTG Infra“ generalinis direktorius, dalinasi sukaupta patirtimi apie šio projekto įgyvendinimą.

 

Kas svarbiausia ir sudėtingiausia įgyvendinant tokio masto strateginį projektą kaip „Rail Baltica“ trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje?

Pradžioje sudėtingiausia ir svarbiausia – susitarimai, kurie turi būti suderinti tarp valstybių ir vyriausybių, kad toks projektas galėtų atsirasti ir būti vykdomas. Tai pirmasis etapas. Antra, reikia sutarti ir su Europos Komisija dėl finansavimo sprendimų. Pakankamas finansavimas labai svarbu, nes tik turėdamas garantuotą finansavimą gali vykdyti reikalingus pirkimus ir vystyti projektą. Taigi, savalaikis finansavimas yra itin reikšmingas projekto įgyvendinimui laiku.

Kai visa tai pasiekiama, galima pradėti projektą, formuoti komandas tiek atskirose šalyse, tiek ir jungtines. Pavyzdžiui, „Rail Baltica“ projekto atveju trys Baltijos šalys įsteigė bendrovę „RB Rail AS“, kuri yra tiesiamo europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto koordinatorius. Jam akcininkai – AB „Lietuvos geležinkeliai“, SIA „Eiropas Dzelzcela linijas“ ir OU „Rail Baltic Estonia“ – patikėjo dalį veiklų.

Dar vienas svarbus etapas – pasirengimas darbams, pirkimų organizavimas ir jų vykdymas. „LTG Infra“, kaip perkančioji organizacija, viską perka viešųjų konkursų būdu. O tai didelis iššūkis, nes viešųjų pirkimų praktika Lietuvoje, matyt, viena sudėtingiausių, labai nelankstus įstatyminis reguliavimas, dažna teismų praktika. Šiuos procesus reikėtų tobulinti, kad pirkimus būtų galima vykdyti operatyviau ir galutinį rezultatą turėti greičiau, o dažnu atveju ir kokybiškesnį, ir net ekonomiškai naudingesnį.

Sumani ir darni komanda – dar vienas reikšmingas projekto sėkmingo įgyvendinimo veiksnys. Juk ne paslaptis, kad ne „geležis“ ar mechanizmai, o profesionalūs darbuotojai įgyvendina projektus, nes jie koordinuoja projektą, suplanuoja terminus, palieka laiko neplanuotiems atvejams ir pan.

Projekto įgyvendinimo sėkmei ne mažiau įtakos turi ir projektuotojai bei rangovai – ar jie tinkamai pasiruošę, ar tiksliai susiplanuoja savo lėšas ir resursus, ar turi pakankamas kompetencijas, ar naudoja geriausią patirtį ir technologijas. Nuo visa tai priklauso, ar darbai atliekami laiku, ar vėluojama.

O bendra visų projektų sudedamoji – tinkamas laiko valdymas. Tai labai svarbu, ypač kai gaunamas europinis finansavimas.

Apibendrinant akivaizdu, kad tokio masto strateginio projekto įgyvendinimo sėkmę lemia sprendimų ir veiksmų kompleksiškumas randant priimtinus sprendimus visiems projekte dalyvaujantiems partneriams ir randant būdus projektą vykdyti laiku, kokybiškai ir laikantis suplanuoto biudžeto.

 

Koks kiekvienos projekte dalyvaujančios šalies – ministerijų, įgyvendinančių institucijų, rangovų, kitų partnerių – vaidmuo?

Reikėtų pradėti nuo Europos Komisijos (EK) ir jos paskirtų įstaigų bei valdymo organų esminio vaidmens – kviesti valstybes nares teikti paraiškas gauti ES finansavimą, vertinti mūsų pateiktas paraiškas ir priimti sprendimus, kurioms veikloms skirti lėšų. Reikšmingiausios institucijos yra Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (DG MOVE) bei agentūra CINEA, kuri kuruoja Europos infrastruktūros tinklų priemonės, naudojamos finansuoti „Rail Baltica“ projekto veiklas, finansavimo sutarčių administravimą, ES lėšų išmokėjimą bei jų tinkamo panaudojimo monitoringą, finansavimo sutarčių sąlygų peržiūrą ir pan. Su EK ir jai pavaldžiomis įstaigomis daugiausia dirba ir bendradarbiavimą koordinuoja Susisiekimo ministerija bei bendra šalių įmonė „RB Rail“.

Ministerijos formuoja politiką, priiminėja strateginius sprendimus. Kai gimė „Rail Baltica“ projektas, rengdamos dokumentus dirbo trijų šalių ministerijos, reikėjo susitarti tarpvyriausybiniu lygmeniu, kai kuriuos teisės aktus reikėjo ratifikuoti projektą įgyvendinančių šalių parlamentuose. Toliau šalių ministerijos dalyvauja pokalbiuose ir derybose su Europos Komisija dėl finansavimo, inicijuoja reikalingų teisinių aktų pakeitimus, kad galėtume sparčiau įgyvendinti veiklas. Susisiekimo ministerija, kaip pagrindinė projekto akcininkė, priima sprendimus dėl projekto parametrų, finansavimo. Ji tuo pačiu yra ir tartum projekto ambasadorė, politinė projekto rėmėja.

Nacionalines veiklas vykdo kiekvienoje šalyje paskirtos įgyvendinančios institucijos. Nacionalinės veiklos – tai trasos pasirinkimas, žemės išpirkimas, sankasos, geležinkelio kelio, infrastruktūros priežiūros depų, terminalų bei stočių statyba. Lietuvoje tai patikėta geležinkelio infrastruktūros valdytojai „LTG Infra“. Kaip jau minėjau, ji ir atsakinga už pagrindines veiklas, pavyzdžiui, pirkimų organizavimą, rangovų valdymą, žemės išpirkimą visuomenės poreikiams – geležinkelio vėžei ir infrastruktūrai statyti bei kt. Taigi, mums skirtas vaidmuo – kokybiškai įgyvendinti numatytas veiklas per numatytą laikotarpį ir už suplanuotą biudžetą.

„LTG Infra“ kartu su Susisiekimo ministerija dalį veiklų yra patikėjusios minėtai bendrai šalių jungtinei įmonei „RB Rail“. Pastaroji kuruoja bendras studijas, geležinkelio projektavimą ir perka šiuos darbus, kai kuriuos parengiamuosius darbus, kuriuos reikia derinti tarp valstybių, pavyzdžiui, geležinkelio eismo valdymo ir elektrifikavimo sistemų diegimo. Kiekviena šalis yra delegavusi savo atstovus į „RB Rail“ stebėtojų tarybą.

Projekto kontekste kiekvienos įgyvendinančios šalies parlamente bei ministerijose yra suformuoti įvairūs komitetai, komisijos bei darbo grupės. Tai kolegialūs organai, kurie padeda ir paremia projekto vykdymą, kilus iššūkiams padeda juos spręsti.

Tarp visų institucijų palaikomas nuolatinis ryšys – bendradarbiaujama grupėse, konsultuojamasi.

 

Kokią įtaką tokio projekto įgyvendinimui turi valdžios institucijų politiniai sprendimai?

Matyt, pirmiausia reikėtų paminėti Seimo Europos reikalų ir Ekonomikos komitetų įkurtą darbo grupę geležinkelių jungties projekto „Rail Baltica“ parlamentinei priežiūrai užtikrinti. Tokia grupė sudaroma jau trečią Seimo kadenciją iš eilės. Šiai grupei projekto pažangą nuolat pristato Susisiekimo ministerija kartu su „Lietuvos geležinkelių“ komanda, ji taip pat išdėsto pozicijas tam tikrais strateginiais klausimais, pavyzdžiui, dėl infrastruktūros valdymo, finansavimo. Tai geras pavyzdys, kaip valstybės institucijos palaiko strateginių projektų vykdymą, tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie jų įgyvendinimo palaikydamos įstatymų keitimus.

Kai kolegoms Latvijoje ir Estijoje pasakojame apie racionalų bendradarbiavimą su šia Seimo grupe, jie nuoširdžiai žavisi. Kažkada priimtas sprendimas sukurti tokią grupę – labai pasiteisina, tai pavyzdys, kaip valdžios institucijos gali pagelbėti įgyvendinant strateginius projektus.

Įgyvendinant „Rail Baltica“ Lietuvoje pasikeitė trys Vyriausybės. Visos jos projektą palaiko.

 

Kiek reikalinga ir svarbi tarpvalstybinė diplomatija, ministerijų palaikymas įgyvendinant tokius projektus?

Aukšto lygio diplomatija įgyvendinat tokios pobūdžio projektus yra būtina sąlyga. Tad „Rail Baltica“ projekto atveju išlaikoma strateginė kantrybė vyriausybių ir ministerijų lygyje, priimami brandūs sprendimai. Tai leidžia partneriams bendradarbiauti įvairiuose lygiuose. Dažnai kyla dilema, iki kokio lygio galima nusileisti ieškant kompromisų. Kita vertus, akivaizdu, kad be vienos ar kitos pusės pamatuotų nuolaidų tokio dydžio projektų neįgyvendinsi. Todėl mes nuolat deriname savo pozicijas su Susisiekimo ministerija, tarpžinybinėje darbo grupėje ir tarpinstitucinėse komisijose, kad vieningai sutartume, kokios pozicijos laikytis kitų savo partnerių ar EK atžvilgiu.

 

Vienas iš sudėtingiausių etapų – žemės paėmimas. Kaip pavyko įgyvendinti šį projekto etapą planuojant atkarpą Kaunas–Lietuvos/Latvijos siena? Kokią įtaką tam turėjo visuomenės nuomonė? Kokia jos reikšmė įgyvendinant tokį projektą?

Visuomenės nuomonė įgyvendinant tokio masto projektą labai svarbi, nes į ją atsižvelgia ir politikai, įstatymų priėmėjai. Į ją būtina atsižvelgi, nes neigiama visuomenės nuomonė gali kliudyti įgyvendinti projektus, versti juos keisti, pavyzdžiui, nukrypti nuo pirminių racionalių geležinkelio kelio planų, ar net visai sustabdyti. Todėl svarbu visuomenės nuomonę gerbti, o taip pat ją laiku, kuo anksčiau, informuoti ir tuo pačiu formuoti, kad ateityje išvengtume nebūtų baimių ir dirbtinių „baubų“. Visuomenė turi tapti projekto partneriu.

Mūsų geroji praktika, kad, pavyzdžiui, planuojant geležinkelio vėžę nuo Kauno iki Latvijos sienos, su visuomene dialogas prasidėjo teritorijų planavimo etape, prieš pradedant projektą. Dar net nenustačius trasos susitikinėjome su savivaldybėmis, gyventojais, ūkininkais ir žemių savininkais, per kurių teritoriją preliminariai buvo numatyta tiesti „Rail Baltica“. Kai trasa buvo nustatyta ir patvirtinta, susitikimus pakartojome su konkrečių žemių savininkais, pristatinėjome projekto naudas. Tik po to pradėjome žemės išpirkimo procedūras. Aktyvus bendravimas su visuomene, bendras „Rail Baltica“ projekto žinomumas, valdžios palaikymas lėmė, kad absoliuti dauguma žmonių pasirašė žemės perėmimo visuomenės reikmėms sutartis – tik keletas gyventojų iš poros tūkstančių žemės savininkų nesutikdami dėl žemės pardavimo kreipėsi į teismą. Lietuvoje – tai unikalus pasiekimas. Tikimės, kad panaši situacija bus ir perimant žemę geležinkeliui iš Kauno į Vilnių ir iki Lenkijos sienos.

Taip pat reikia prisiminti, kad prieš metus atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, jog 60% Lietuvos gyventojų (2019 m. tokių buvo 56%) yra susipažinę su projektu „Rail Baltica“, o 50% mano, kad baigus tiesti europinio standarto geležinkelį turės iš jo asmeninės naudos. Palyginti su 2019 m. išaugo skaičius manančių, jog šis projektas yra reikalingas Lietuvai: užpernai taip manė 62% apklaustųjų, o pernai – 66%. Kas antro gyventojo įsitikinimu, didžiausios naudos šaliai – naujas geležinkelis pagyvins turizmą, beveik tiek pat mano, kad pagerės bei padidės krovinių gabenimas per Lietuvą.

 

Kokia šios strateginio projekto vertė Lietuvai: verslui ir visuomenei?

„Rail Baltica“ – tai visai kitos kokybės keleivių susisiekimas ir Baltijos šalyse, ir į ar iš Vakarų Europos. „Rail Baltica“ geležinkelis gali konkuruoti su aviacija ir ją net pakeisti. Numatomas didžiausias projektinis keleivinių traukinių greitis – 249 km/val., pavyzdžiui, keleiviai Taliną iš Vilniaus pasieks per maždaug 3.38 val., iš Kauno – per 3.18 val., Rygos oro uostą, atitinkamai, per 1.44 ir 1.24 val. Taip pat bus labai greitas susisiekimas su Vilniaus ir Kauno oro uostais. Tai iš esmės pakeis regiono gyventojų mobilumą ir kainos, ir kelionės trukmės prasmėmis.

Atsiras galimybių steigti naujus verslus, bus naujos kryptys ir geresnės sąlygos gabenti krovinius ir dėl palankesnės kainodaros, ir dėl didesnio traukinių greičio.

Be to, elektrifikuotas geležinkelis yra viena iš ekologiškiausių transporto priemonių. Jei bent pusė iš dabar per Lenkijos sieną per metus gabenamų 25 mln. t krovinių bus pervežama „Rail Baltica“ geležinkeliu, poveikis aplinkai ir saugumui keliuose bus labai didelis. Jau nekalbant, kad bendrai prognozuojamas didelis krovinių augimas iki 2030 m.

„Rail Baltica“ prisidės ir prie nacionalinio saugumo, nes padidės karinis mobilumas, geležinkelis sujungs pagrindines Lietuvos karines bazes.

 

Kokius tris esminius patarimus turėtumėte įmonių vadovams, kuriems ateityje tektų įgyvendinti panašaus lygio ir sudėtingumo projektus?

Pirmiausia – turi būti suplanuoti ir užsitikrinti reikalingi resursai. Ir žmogiškieji, ir finansiniai. Viskas prasideda nuo komandos – kaip ji geba viską planuoti ir siekti tikslų. Finansavimo planas turi būti sudėliotas tiksliai ir pagrįstas, o pats finansavimas savalaikis ir pakankamas.

Taip pat svarbu projekto valdymo struktūros tinkamas sudėliojimas, kuris lemia sprendimų priėmimo spartą. Kuo didesnis projektas, tuo jame dalyvauja daugiau partnerių. Kadangi sprendimai paprastai priimami kolegialiai, reikia turėti jų priėmimo schemas, kurios leistų kuo operatyviau priimti sprendimus. Sprendimų priėmimo delsimas, laukimas dažniausiai virsta papildomomis sąnaudomis. Tiesiog būtina aiškiai nusistatyti atsakomybes.

Ir trečia – dideliame projekte svarbu užsitikrinti suinteresuotų šalių strateginį, visuomeninį–politinį palaikymą. Jei nėra pakankamo politinio ir visuomenės palaikymo, tai arba projekto nepavyks įgyvendinti, arba jis bus vykdomas žymiai ilgiau nei planuota. O tai reiškia, kad jis ir kainuos žymiai daugiau nei planuota.

 

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.