Projekto įgyvendinimas / Teritorijų planavimas ir poveikio aplinkai vertinimas

Patvirtinta optimali „Rail Balticos“ ruožo Kaunas–Vilnius alternatyva

2021 12 29

Susisiekimo ministerija patvirtino optimalią alternatyvą, kur turėtų būti tiesiama nauja „Rail Balticos“ geležinkelio linija nuo Kauno iki Vilniaus. Po intensyvių diskusijų su Vilniaus, Kauno ir aplinkinių regionų gyventojais bei bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus standartus, nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva.

„Rail Balticos“ projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – šiemet parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Atlikta kaštų ir naudos analizė parodė, kad mažiausios neigiamos sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai būtų įgyvendinant inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius pagal koncepcinę alternatyvą S5, dar kitaip žinomą kaip šiaurinė alternatyva S5. Šia europine vėže bus sujungti Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių miestai, tai nebuvo numatyta kitose pietinėse alternatyvose.

Nutiesta „Rail Balticos“ geležinkelio linija traukiniai galės važiuoti iki 249 km/val. greičiu. Siekiama, kad šia geležinkelio linija būtų galima per kuo trumpesnį laiką pasiekti pagrindinius šalies miestus, oro uostus ir Vilniaus bei Kauno geležinkelio stotis.

„Rail Baltica“ yra strateginis ir didžiausias ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių istorijoje infrastruktūros projektas, sujungsiantis Lietuvą su Europos geležinkelių tinklu. Norėdami išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, turime ne tik išlaikyti aukštą projekto kokybę, bet ir  pateisinti visuomenės lūkesčius. Suderinti visus interesus yra iššūkis, todėl labai svarbus ne tik tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bet ir dialogas su Vilniaus ir Kauno rajonų gyventojais“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Pasirinkus šiaurinę alternatyvą kaip optimaliausią Vilnius–Kaunas ruožui, po viešųjų aptarimų joje yra papildomai numatytos kelios konkrečios teritorijos, kuriose kitame detalizuotų sprendimų etape bus ieškoma priimtiniausių sprendimų.

Vėlesniame darbų etape bus nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija, tai planuojama viešinti 2022 m. II ketvirtyje. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie tai bus informuoti registruotaisiais laiškais.

Šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Balticai“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui. Nutiesus „Rail Balticą“, susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno pagreitės beveik dvigubai ir truks iki 38 minučių.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant  bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Dažniausiai užduodami klausimai apie „Rail Balticos“ ruožą Kaunas–Vilnius

Teritorijų planavimas

  • Kaip buvo atrinktos „Rail Balticos“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius alternatyvos?

Iš pradžių buvo analizuojama projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius trasos 16-a alternatyvų. Visos alternatyvos buvo vertinamos siekiant užtikrinti europiniam geležinkeliui keliamų  parametrų atitiktį, kad būtų pasiektas suplanuotas iki 249 km/val. projektinis keleivinių traukinių greitis. Taip pat analizuotas teritorijos reljefas, užstatymas, aplinkosauginių teritorijų išsidėstymas, vandens telkiniai, susikirtimai su automobilių keliais ir kitais objektais. Atlikus pirminį vertinimą alternatyvų sąrašas buvo susiaurintas iki keturių. Šios keturios buvo vertinamos atliekant kaštų, naudos ir kitas analizes pagal daugelį  kriterijų, jos parodė, kad mažiausios neigiamos sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai būtų įgyvendinant inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius pagal koncepcinę alternatyvą S5 (žr. schemą).

  • Kokie tolesni teritorinio planavimo etapai?

Dabartiniame planavimo etape, kuris truks iki 2022 m. II ketvirčio, bus sukonkretinami S5 alternatyvos sprendiniai: rengiama poveikio aplinkai vertinimo programa, ataskaita bei parengti specialiojo plano konkretūs sprendiniai. 

Informacija apie parengus galutinius sprendinius bus skelbiama į planuojamą teritoriją patenkančių savivaldybių interneto svetainėse, šių savivaldybių ir jų seniūnijų skelbimų lentose, Susisiekimo ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkelių“ interneto svetainėse.

Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypai patenka į planuojamą teritoriją ar ribojasi su šia teritorija, taip pat kiti nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkai ir naudotojai apie tai bus informuoti registruotaisiais laiškais.

Parengta dokumentacija bus viešinama, visuomenė galės teikti savo pastabas ir pasiūlymus, o parengtas specialiojo plano dokumentas bus pristatytas viešo susirinkimo-konferencijos metu. Tai numatoma padaryti 2022 m. III ketvirtyje.

  • Kur galiu sekti projekto eigą?

Informaciją apie rengiamą specialųjį planą galima rasti ir su ja susipažinti:

Kita aktuali su projektu susijusi informacija – „Rail Balticos“ projekto svetainėje: https://www.rail-baltica.lt/

 

Žemės ir nekilnojamojo turto išpirkimas ir tvarka

  • Koks įstatymas reglamentuoja žemės ir nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras?

Žemės ir nekilnojamojo turto (NT) paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – Žemės paėmimo įstatymas), su juo susipažinti galima čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.396644/asr.

  • Kas yra žemės paėmimas visuomenės poreikiams?

Žemė visuomenės poreikiams paimama tuomet, kai tam tikra teritorija yra reikalinga įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, kurie turės reikšmingos naudos visai visuomenei.

Žemė išperkama teisingai atlyginant savininkams ar kitiems naudotojams Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

Paimant žemę taip pat paimamas ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas, prieš terminą nutraukiamos valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito NT nuomos ar panaudos sutartys, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą NT.

  • Kaip bus vykdomos žemės sklypų, dėl kurių yra sudarytos valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys,  paėmimo visuomenės poreikiams procedūros?

Procedūros bus vykdomos vadovaujantis Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka. Projekto rengimo metu bus formuojamas visuomenės poreikiams reikalingas valstybinis žemės sklypas, atliekamas galimų patiriamų nuostolių vertinimas, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo priimtame žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte bus nurodomas atlyginimo dydis ir nuomos ar panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos.

  • Kiek trunka žemės išpirkimo visuomenės poreikiams projekto rengimas ir kada juos planuojama vykdyti?

Įgyvendinant „Rail Balticos“ jungties tarp Kauno ir Vilniaus projektą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, įskaitant turto vertinimo bei kadastrinių matavimų darbus, planuojama pradėti 2022 m. III ketvirtį, po to, kai bus patvirtintas „Rail Balticos“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius specialusis planas. Procedūras planuojama baigti per 24 mėnesius.

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija rengs žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuos turto vertinimą.

Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipsis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patvirtinti projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. NŽT projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo jo gavimo dienos.

NŽT, patvirtinusi minėtą projektą pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas, priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis. Per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti minėtus kadastro duomenis priėmimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikia prašymą juos įrašyti ar pakeisti, o šis per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos juos įrašo ar pakeičia.

Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.

  • Kokie veiksmai galimi su žemės sklypu ar kitu turtu, kuris bus paimamas visuomenės poreikiams?

Vyriausybei priėmus nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (toliau – žemės paėmimas), jame bus nurodytas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. 

Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus bei NT, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

Patvirtinus žemės išpirkimo projektą, po žemės sklypo padalijimo suformuoti nauji žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą perkeliama tik į naujai suformuoto žemės sklypo duomenis.

  • Kas bus su ūkininkų iš valstybės ir privačių asmenų nuomojama žeme?

Žemės nuomos ir panaudos sutartys su ūkininkais, nuomojančiais žemę iš valstybės ar privačių asmenų, bus nutrauktos. Privati žemė bus išpirkta ir kartu su valstybine žeme perduota projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti. Nuostoliai bus atlyginti.

Pasibaigus žemės paėmimo procedūroms ūkininkai gali kreiptis į NŽT dėl leidimo laikinai – iki statybos darbų pradžios – naudotis visuomenės poreikiams paimta žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

  • Ar žemės paėmimas visuomenės poreikiams bus vykdomas kartu visiems specialiajame plane numatytiems įgyvendinti sprendiniams – tiek pagrindinei „Rail Balticos“ geležinkelio trasai, tiek ir regioninėms jungtims?

Projekto „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius pagrindinės geležinkelio linijos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas bus rengiamas ir įgyvendinamas vienu metu visiems geležinkelio linijos sprendiniams. O žemės paėmimas regioninių stočių ir jų jungčių statybai bus vykdomas priklausomai nuo skiriamo finansavimo intensyvumo ir sąlygų. Apie konkrečius terminus planuojame informuoti iki specialiojo plano patvirtinimo.

  • Kas bus, jeigu žemės savininkas ar naudotojas nepasirašys žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto?

Jeigu žemės savininkas ar kitas naudotojas žemės paėmimo akto nepasirašys, projektą įgyvendinanti institucija Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ar kitam naudotojui.

  • Kur turėčiau kreiptis ir kokių veiksmų imtis, jei mano sklypas ar namas patenka į numatytą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą?

Seimo nutarimu Susisiekimo ministerijai yra pavesta įgyvendinti „Rail Balticos“ žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Siekdami padėti žemės sklypų ir NT savininkams, kurių turtas patenka į planuojamą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą, lengviau suprasti žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimo eigą, prašome kreiptis į Susisiekimo ministeriją el. p. sumin@sumin.lt, tel. (8 5) 261 2363.

 

Žemės ir nekilnojamojo turto kompensacijos

  • Kokie nuostoliai, susiję su žemės ir (ar) nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, yra atlyginami?

Paimant privačią žemę ar statinius visuomenės poreikiams, žemės ir (ar) nekilnojamojo turto (NT) savininkui turi būti teisingai atlyginama už paimamą turtą pinigais pagal rinkos vertę.

Atlyginama pinigais pagal vertę už žemės savininko ar kito naudotojo paimamoje žemėje esančius sodinius, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visus kitus savininko ar kito naudotojo nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamos žemės ar NT išlaidos.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu.

  • Kaip bus apskaičiuojama išperkamos žemės ir (ar) nekilnojamojo turto rinkos vertė ir nuostoliai?

Projektą įgyvendinanti institucija, vadovaudamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą, kurį atliks nepriklausomas turto vertintojas.

Paimant privačią žemę ir (ar) NT visuomenės poreikiams, turto savininkui teisingai atlyginama už žemę ar statinius pinigais pagal rinkos vertę.

Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės tvirtinamoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo  turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

  • Ar ūkininkas ar kitas žemės arba nekilnojamojo turto savininkas gali pats užsakyti išperkamos žemės vertinimą ir ar šios išlaidos bus kompensuojamos?

Žemės ir (ar) NT savininkas savo reikmėms galės užsakyti turto vertinimą, tačiau šio vertinimo rezultatai nebus naudojami kompensacijos dydžiui nustatyti. Savo reikmėms užsakyti turto vertinimai nebus kompensuojami.

  • Per kiek laiko išmokama kompensacija už paimamo visuomenės poreikiams turtą?

Projektą įgyvendinanti institucija išsiųs žemės ir (ar) NT savininkui ar kitam naudotojui individualų pranešimą apie žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės ir (ar) NT savininkas ar kitas naudotojas bus kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pasirašyti žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.

Turto savininkui ar kitam naudotojui pasirašius žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo akto pasirašymo dienos perveda jame nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ar kito naudotojo nurodytą sąskaitą.

 

Poveikis sveikatai ir aplinkosauga

  • Ar buvo vertinamas poveikis žmonių sveikatai rengiant europinės geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius alternatyvas?

Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliktas vadovaujantis tvaraus vystymosi principais. Vertintos galimos pasekmės tiek aplinkai (orui ir klimatui, paviršiniam vandeniui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, bioįvairovei, saugomoms gamtinėms teritorijoms, taip pat galimos socialinės pasekmės žmonėms), tiek visuomenės sveikatai, kultūros paveldui, žmonių užimtumui. Be to, buvo vertinamos pasekmės visuomenės sveikatai – vertintas keliamas triukšmas, vibracija, aplinkos oro tarša, emocinė įtampa, galimas elektromagnetinių laukų poveikis.

  • Kaip bus sprendžiama papildomo triukšmo problema?

Geležinkelių sektoriuje yra naudojamos įvairios priemonės triukšmui mažinti: triukšmo sienutės, apželdinti plotai šalia geležinkelio, pylimai ir t. t. Kurios priemonės yra reikalingos „Rail Balticos“ Kaunas–Vilnius atkarpoje, bus nustatyta atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, siekiant išanalizuoti specifinę situaciją konkrečiose vietovėse. Šis vertinamas bus vykdomas 2022 m. I–II ketvirtyje.

 

Kiti klausimai

  • Ar bus eksploatuojamas esamas geležinkelis?

Esamais 1520 mm pločio vėžės geležinkelio keliais planuojama ir toliau naudotis aptarnaujant keleivius esamose stotyse ir stotelėse bei gabenant krovinius Klaipėdos jūrų uosto ir Kaliningrado srities kryptimis. Ateityje, įvertinus keleivių srautų tendencijas, bus svarstoma konkrečių geležinkelio stotelių svarba ir priimami atitinkami sprendimai.

  • Ar verta tiesti naują liniją, kai jau esama 1520 mm linija yra pakankamai greita?

Šiandien esama 1520 mm pločio vėže kelionė nuo Kauno geležinkelio stoties iki Vilniaus geležinkelio stoties trunka 67 minutes, o naujai planuojama „Rail Balticos“ Kaunas–Vilnius linija kelionė truks apie 38 minutes, taigi kone pusvalandžiu greičiau. Nutiesus „Rail Balticą“ pagerės susisiekimas geležinkelių transportu tarp didžiausių šalies miestų ir jų oro uostų, bus mažinama aplinkos tarša ir skatinamas keliavimas bei krovinių vežimai aplinkai draugišku transportu.

  • Kokie duomenys naudoti rengiant koncepcinius sprendinius?

Rengiant specialiojo plano koncepcinius sprendinius ir atliekant jų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą remtasi 2020 m. duomenimis. Tais pačiais metais visų koncepcinių alternatyvų trasose buvo atlikti žvalgybiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, topografiniai tyrinėjimai, archeologiniai žvalgymai.

  • Kaip bus užtikrinamas susisiekimas automobiliais, kol bus įgyvendinami „Rail Balticos“ sprendiniai?

„Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo praktika yra tokia, kad pirmiausia bus įrengiami suplanuoti ir rekonstruoti numatyti keliai ir automobilių viadukai, o tik tada bus atliekami geležinkelio sankasos darbai. Tad gyventojai neturėtų patirti nepatogumų.

Jei turite papildomų klausimų ar Jums reikia daugiau informacijos, prašome kreiptis el. paštu sumin@sumin.lt.

 

Informuojame apie parengtą projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (toliau-IIVP) koncepciją ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau-SPAV) ataskaitą

2021 09 28

Rengimo pagrindas: LR Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1399 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“.

Planavimo organizatorius - LR susisiekimo ministerija, Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius, tel.: (8 5) 261 2363, faks. (8 5) 212 4335, el. p. sumin@sumin.lt, interneto svetainė www.sumin.lrv.lt. Atsakingi asmenys: Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyriausioji specialistė Asta Nakaitė (tel. (8 5) 239 3832, el. p. asta.nakaite@sumin.lt), Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnysis patarėjas Vytautas Palevičius (tel. (8 5) 239 3965, el. p. vytautas.palevicius@sumin.lt).

Paslaugų pirkėjas - AB „LTG Infra“, Geležinkelio g. 2, 02100 Vilnius, tel.: (8 5) 269 3353, el. p. info@ltginfra.lt. Atsakingas asmuo – Projektų valdymo Projektų parengimo projekto vadovė Kristina Račkauskaitė (mob. tel. +370 616 38252, el. p.: kristina.rackauskaite@ltginfra.lt). Projekto „Rail Baltica“ interneto svetainė www.rail-baltica.lt.

Plano rengėjas – Jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir DB Engineering & Consulting GmbH. UAB „Sweco Lietuva“, Spaudos g. 6-1, LT-05132 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507, el. p. info@sweco.lt, www.sweco.lt. Teritorijų planavimo vadovas – Linas Sinkevičius (kvalifikacijos atestatas Nr. A 279). Kontaktiniai asmenys: dėl koncepcijos - SĮ „Vilniaus planas“ architektas Linas Sinkevičius (tel. 8 611 23373, el. p.: linas.sinkevicius@vplanas.lt), dėl SPAV – UAB „Sweco Lietuva“ Vandentvarkos padalinio Aplinkosaugos ir planavimo skyriaus vadovas Vytautas Belickas  (tel. 8 699 83628, el. p.: vytautas.belickas@sweco.lt).

Planuojama teritorija: Vilniaus ir Kauno apskričių teritorija.

Teritorijų planavimo lygmuo, rūšis: valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriam taikoma valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Projektas „Rail Baltica“ LR Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Planavimo tikslai:

1.       Nustatyti optimalią „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius trasą.

2.       Numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Planavimo darbų programa: susipažinti su planavimo darbų programa galima LR teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau- TPDRIS) www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-00-19-10:

Plano rengimo etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis.

Darbų atlikimo terminai: pradžia – 2020 m. I ketv., pabaiga – 2022 m. III ketv.

Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė dalys.

Visuomenės informavimo tvarka: valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, išskyrus LR teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytas išimtis.

Bendrųjų sprendinių formavimas (koncepcija): rengiama.

Bendrųjų sprendinių formavimo (koncepcijos) nepriklausomas profesinis vertinimas: atliekamas.

SPAV: atliekamas.

Susipažinti su parengtu IIVP koncepcijos dokumentu ir SPAV ataskaita galima nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. Nurodytu laikotarpiu su minėtais dokumentais galima susipažinti TPDRIS (http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-10), Web GIS internetinėje erdvėje (https://tiny.cc/rbaltica), Planavimo organizatoriaus buveinėje, LR susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-kaunas-vilnius-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas) bei SPAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje (https://www.sweco.lt/pranesimai/svarbus-pranesimai/rail-baltica-gelezinkelio-linijos-koncepcija/).

Viešas susirinkimas įvyks 2021 m. lapkričio 4 d. 18:30 val. nuotoliniu būdu. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://bit.ly/3kCElyA

Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai dėl IIVP koncepcijos ir SPAV ataskaitos planavimo organizatoriui ir SPAV dokumentų rengėjui teikiami raštu ir (ar) sistemoje TPDRIS iki viešo susirinkimo pabaigos. Susirinkimo metu pasiūlymai gali būti teikiami ir žodžiu.

Visuomenė, teikdama pasiūlymus, turi nurodyti:

  • fiziniai asmenys - vardą, pavardę ir adresą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą; pasiūlymo esmę ir teikimo datą; raštu pateiktas pasiūlymas turi būti pasirašytas;
  • juridiniai asmenys - teikiančiojo asmens vardą, pavardę ir juridinio asmens pavadinimą bei buveinės adresą; pasiūlymo esmę ir teikimo datą; raštu pateiktas pasiūlymas turi būti pasirašytas.

Po viešo susirinkimo pasiūlymai dėl IIVP koncepcijos ir SPAV ataskaitos kokybės nebepriimami.

Geležinkelio linijos Kaunas – Vilnius plėtra

Plane bus nustatyta optimali projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius trasa, numatytos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos ir  sąlygos šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Planavimo metu bus atlikti šie pagrindiniai darbai:

  • Teritorijos preliminarūs žvalgybiniai inžineriniai geologiniai, geotechniniai, topografiniai bei kiti inžineriniai tyrimai.
  • Parengta planuojamos teritorijos plėtros koncepcija su mažiausiai keturiomis geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius trasos ir su ja susijusių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros objektų (Tarptautinio Kauno oro uosto geležinkelio stoties, Kauno 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelyno, kt. geležinkelio kelių ir stočių, Vilniaus keleivių geležinkelio stoties, Tarptautinio Vilniaus oro uosto geležinkelio stoties, Vilniaus intermodalinio terminalo, Vilniaus 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelyno, privažiuojamųjų ir jungiamųjų automobilių kelių, kt. susisiekimo komunikacijos inžinerinės infrastruktūros objektų) vystymo alternatyvomis.
  • Atlikus alternatyvų analizę, palyginimą bei palyginimo nepriklausomą profesinį vertinimą ir strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bus parinkta optimali „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius trasos alternatyva. Optimaliai trasai ir su ja susijusiems susisiekimo komunikacijų infrastruktūros objektams (geležinkelio keliams, jų statiniams, geležinkelio stotims, terminalams, automobilių keliams ir gatvėms, pėsčiųjų ir dviračių takams, kt.) bus rengiami plėtros ir pertvarkymo sprendiniai,  inžinerinės infrastruktūros  (šilumos tiekimo, 110 kV, 330 kV elektros tinklų, magistralinių dujotiekių, kt. inžinerinių tinklų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai bei pagal juos nustatytos apsaugos zonos, servitutai ir suformuoti žemės sklypai.
  • Atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Teritorijų planavimo eigą galima stebėti adresu https://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, įvedus TPD numerį: S-NC-00-19-10.

Detali informacija apie projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas – Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą

Rengimo pagrindas: 2018 m. gruodžio 27 d. LRV nutarimas Nr. 1399 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“. LR susisiekimo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 3-123 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos, projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“.

Plano organizatorius: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius, tel. (8 5) 261 2363, el. p. sumin@sumin.ltwww.sumin.lt. Kontaktiniai asmenys: Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Nakaitė, tel. (8 5) 239 3832, el. p. asta.nakaite@sumin.lt, L. e. Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas Vytautas Palevičius, tel. (8 5) 239 3965, el. p. vytautas.palevicius@sumin.lt.

AB „LTG Infra“, Geležinkelio g. 2, LT-02100 Vilnius (adresas korespondencijai: Mindaugo g. 12, LT-03603 Vilnius), tel. (8 5) 269 3353, el. p. LGinfrastruktura@litrail.lt. Kontaktinis asmuo: Projektų valdymo departamento Projektų parengimo skyriaus projekto vadovė Kristina Račkauskaitė, tel. (8 616) 38252, el. p. kristina.rackauskaite@litrail.lt. Projekto „Rail Baltica“ interneto svetainė www.rail-baltica.lt.

Plano rengėjas: Jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GMbH. Pagrindinis partneris UAB „Sweco Lietuva“, Spaudos g. 6-1, LT-05132 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, el. p. info@sweco.ltwww.sweco.lt. Teritorijų planavimo vadovas: SĮ „Vilniaus planas“ architektas Linas Sinkevičius (kvalifikacijos atestatas Nr. A 279), tel. (8 611) 23373, el. p. linas.sinkevicius@vplanas.lt. Kontaktinis asmuo: UAB „Sweco Lietuva“ Projektavimo padalinio projektų vadovas Arūnas Vilkenis, tel. (8 685) 50991, el. p. arunas.vilkenis@sweco.lt.

Planuojama teritorija: Vilniaus ir Kauno apskričių teritorija.

Teritorijų planavimo lygmuo, rūšis: valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Projektas „Rail Baltica“ Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Planavimo tikslai:

-        nustatyti optimalią „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius trasą;

-        numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Plano darbų programa (susipažinti su planavimo darbų programa galima teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt), TPD Nr. S-NC-00-19-10:

Plano rengimo etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai.

Darbų atlikimo terminai: planavimo pradžia – 2020 m. I ketv., planavimo pabaiga – 2022 m. I ketv.

Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė dalys.

Visuomenės informavimo tvarka: valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytas išimtis.

Bendrųjų sprendinių formavimas (koncepcija): rengiamas.

Bendrųjų sprendinių formavimo (koncepcijos) nepriklausomas profesinis vertinimas: atliekamas.

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV): Planavimoorganizatoriaus sprendimu atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas be atrankos procedūros (rengiamas vertinimo apimties nustatymo dokumentas, vertinimo ataskaita).

Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos pabaigos, susirinkimo-konferencijos metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu.